Prieglaudų atstovai: gyvūnų ženklinimas turėjo būti vykdomas apgalvotai, o ne „lekiant, kaip į gaisrą“

Gyvūnų prieglaudų atstovams itin daug klausimų kelia ir įstatyme numatyta galimybė gyventojams patiems ženklinti savo gyvūnus bei klausimas, kaip bus vykdoma įstatymo kontrolė.

„Tikrai buvo priimta tų gerų pataisų, dėl kurių ir aš asmeniškai labai džiaugiuosi, pavyzdžiui draudimas turgavietėse prekiauti gyvūnais yra tikrai labai teisingas ir geras. Pagaliau mes žengėm bent vienu laipteliu aukštyn link tos civilizuotos gyvūnų priežiūros sistemos.

Pats ženklinimas turi labai daug teigiamų aspektų, aš tikrai esu už jį, nes privalo būti kažkokia gyvūno identifikacija, anksčiau buvo tatuiruotės, dabar mrikroschemos, tačiau aš esu prieš neapgalvotą skubėjimą, tokį kuris vyksta dabar“, – Alfa.lt teigė ilgametė gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.

„Vėl pamiegojom šešis metus ir vėl lekiam, kaip į gaisrą“

Gyvūnų globos namų direktorė tikina, kad tiek 2016 m., kai buvo bandoma įvirtinti prievolę ženklinti gyvūnus mikroschemomis, tiek dabar visuomenė yra nusiteikusi prieš, anot pašnekovės, taip yra, nes visuomenė staigiam gyvūnų ženklinimui nėra pasiruošusi.

„Jei per tuos šešis metus mes būtume padarę privalomą visų veisiamų gyvūnų ženklinimą, jei būtų buvę ženklininami visi naujai gimę šuniukai, tada pabaigus ženklinti šunis būtų galima pereiti prie kačių, na ir taip toliau. Tokiu atveju, mes jau šiandien būtume džiaugiasi, kad Lietuvoje yra visuotinis gyvūnų ženklinimas, o dabar vėl pamiegojom šešis metus ir vėl lekiam, kaip į gaisrą“, – nuogąstavo J. Gustaitienė.

Šeškas© Vytenis Jurevičius

„Ženklinti bus leista bet kam“

Dėl staigių pasikeitimų nerimaujanti „Nuaro“ direktorė pabrėžė, kad problemų kelia ne tik neapgalvotas gyvūnų čipavimo procesas, tačiau ir galimybė gyventojams patiems ženklinti gyvūnus. Anot pašnekovės, problemų kels ir vienas iš įstatymo punktų, kuris esą pažeis konkurencinę mokymo įstaigų kovą.

„Labiausiai šokiravo tai, kad ženklinti bus leista bet kam. Pirmiausia, taip diskriminuojamos profesinės mokyklos todėl, kad tik aukštosios mokyklos galės apmokyti ženklinti gyvūnus. Taip pat bus galima apmokyti žmogų nebaigusi net vidurinės mokyklos. Na, gal dar tie įstatyminiai aktai kažką pakoreguos, bet šiuo metu bet kas galės tai daryti, tad aš to visai nesuprantu ir tai tikrai pribloškė. Visa šita pataisa yra ant tiek pavojinga, kad aš net negaliu suprasti“, – piktinosi veterinarė.

Nėra aišku, ką daryti su beglobiais gyvūnais

J. Gustaitienė prakalbo ir apie laukinių gyvūnų ženklinimą. Dabartiniai gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai nenurodo, ką reikės daryti su laukinėmis katėmis bei šunimis, anot pašnekovės, net nėra žinoma, kieno vardu tokie gyvūnai turėtų būti registruoti.

„Kadangi sako, jog čia yra visuotinis ženklinimas, tai dabar kyla klausimas, ką daryti su tomis katėmis miestuose, kurios niekam nepriklauso, ar jos turės būti sugautos ir suregistruotos? Niekas neatsakė į šį klausimą, ir net jei atsakytų, kad pavyzdžiui tikrai ir reikia visas gaudyti ir čipuoti, tuomet kitas klausimas kyla, o kieno vardu mes jas užregistruosime?

Aš kažkada jau Kauno savivaldybės klausiau, kokiu vardu, mero ar kieno, man užregistruoti lauke pagautą katę, tai pasakė, kad tiesiog neuždavinėčiau kvailų klausimų. Na, ir dabar nežinia ar mes tas kates registruosim Lietuvos valstybės vardu ar Kauno, ar dar kieno“, – sakė gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė.

Lauke gyvenančios katės \ nuotr. autr. Aleksandr Nadyoji © Pexels

„Visiems kyla klausimas ar spės visus sužiurėti“

Kitos gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ marketingo ir komunikacijos vadovė Diana Makarovaitė mano, kad gyvūnų čipavimas atneš daugiau naudos nei žalos. Tiesa, „Lesės“ atstovei klausimų kyla dėl įstatymo vykdymo kontrolės, esą nėra aišku kaip tai vyks.

„Kažkaip nemanau, kad padaugės išmetamų gyvūnų kiekis, kaip tik manau bus atvirkščiai, gal žmonės pagaliau atsakingiau pradės žiūrėti į gyvūną. Tačiau, manau, mums visiems kyla klausimas ar spės visus sužiurėti, kad gyventojai sučipuotų ir suženklintų savo augintinius. Įdomu, kaip bus vykdomas patikrinimas, kaip bus sprendžiama šita problema, kad visi žmonės čipuotų“, – Alfa.lt teigė D. Makarovaitė.

Gyvūnų globos organizacijos atstovė prakalbo ir apie visuomenės priešinimąsi gyvūnų čipavimui remiantis į finansus.

„Iš kitos pusės žiūrint, tai čipavimo procedūra nėra jau labai brangi – nuo 15 iki 20 eurų, kai kur gal net ir pigesnė. Na, tai jei asmuo negali skirti tiek papildomų lėšų savo augintiniui, tai ar tikrai jis yra pasiruošęs jį auginti? Tai, manau, čia nebus priežastis atiduoti ar išmesti savo gyvūno“, – sakė „Lesės“ marketingo ir komunikacijos vadovė D. Makarovaitė.

„Įstatymas labai atkakliai buvo prastumtas, be jokių papildomų diskusijų“

Vytautas Bundzinskas, kuris jau virš penkiolikos metų, kaip savo papildoma veikla užsiima beglobių gyvūnų priežiūra, savanoryste prieglaudose bei aktyviai dalyvauja gyvūnų asociacijų veiklose, tikina, kad staigus gyvūnų ženklinimas problemos neišpręs. Anot pašnekovo, reikėjo pradėti nuo sterilizavimo ir kastravimo programos parengimo ir vykdymo, o tik tuomet jau eiti link masinio čipavimo.

„Labai atkakliai buvo prastumtą, be jokių papildomų diskusijų, ypač tokiu metu, kai žmonės ir taip jau išvarginti nuo pandemijos. Taip pat duotas pernelyg trumpas terminas čipuoti gyvūnus, todėl labai neaišku, kokios bus to pasekmės.

Visų pirmą reikia kalbėti ir spręsti tai, kad Lietuvoje jau trisdešimt metų visos beglobių gyvūnų prieglaudos yra perpildytos. Kodėl taip yra mes visi labai gerai žinome, per visus tuos metus nebuvo parengta sterilizavimo ir kastravimo programa valstybės mastu.

Dėl masinės kastracijos nebuvimo veisiasi beglobių gyvūnėlių vados, jie gyvena lauke sužaloti, alkani ir niekam nereikalingi.

Žinoma, kai kurios savivaldybės kažkiek skiria pinigų prieglaudoms būtent šiam reikalui, bet tikrai labai mažai tokių yra ir tų pinigų nepakanka, reikia valstybės paramos, kurios nėra. Vienos prieglaudos yra sudariusios sutartį ir gauna kažkiek pinigų tai sterilizavimo programai, bet kitos, kurios yra tam pačiam rajone – negauna“, – sakė V. Bundzinskas.

Žmonėms nebuvo duota laiko pasiruošti

Ilgametis gyvūnų prieglaudų savanoris teigia, kad staigus gyvūnų ženklinimo įvedimas galimai atneš labai skaudžių pasekmių, esą dalis gyventojų gali nuspręsti atsikratyti savo gyvūnų.

„Valstybė šią situaciją pradėjo tvarkyti ne nuo to galo. Patikėkit, didžioji dalis prieglaudų su baime laukia pavasarinės kačių vados. Pats čipavimas įvestas labai netinkamu laiku, tuo labiau kaip jie gali paaiškinti, kodėl toks trumpas terminas skirtas? Mes vėl sulauksite tokio rezultato, kad per ateinantį mėnesį bus masiškai išmetami gyvūnai. Žmonės ir taip jau išvarginti, jiems nebuvo duota laiko pasiruošti, reikėtų bent kelių metų tam, o ne mėnesio“, – Alfa.lt teigė V. Bundzinskas.

Pašnekovas pateikė dar vieną sprendimą, kuris esą galėtų link gyvūnų gerovės įtvirtinimo Lietuvoje.

„Dar vienas šios problemos sprendimo būdas būtų veterinarijos greitosios automobiliai, mes siūlėmė Seimui, tačiau nieko nepasiekėmė. Dabar radus sužeistą beglobį gyvūną ne visada yra aišku, ką su juo daryti, ypač jei būna savaitgalis, na o čia atvažiuotų veterinarijos automobilis ir viską sutvarkytų. Ši praktika jau taikoma daugelyje ES šalių ir tai tikrai pasiteisina, tai padėtų tiek visuomenei, tiek pieglaudom“, – sakė V. Bundzinskas.

Šuo  © Pexels / nuotr.