Prieš keletą metų „iPhone“ masiškai pirkusi URM už 68 tūkst. eurų vėl perka 135 telefonus „iPhone 11“

Panašu, kad „Apple“ ministerijai tiko ir patiko – balandžio pradžioje URM sudarė sutartį su „Tele2“, kuria už 68 116,95 euro pirko dar 135 „iPhone“ telefonus.

Sutartyje nurodoma, kad vienas „iPhone 11“ telefonas be PVM kainuos 417 eurų. Prieš tai, 2020 m. rudenį, URM buvo įsigijusi 65 telefonus „Apple iPhone XR“.

Vienas telefonas ministerijai tąkart kainavo 503,9 euro, pastarasis „iPhone“ modelis tuo metu buvo laikomas laikomas galingesnio našumo telefonu, turinčiu 6,1 colio ekraną.

Iš viso per kelerius metus dviem šimtams „iPhone“ telefonų URM išleido maždaug 108 tūkst. eurų.

Portalui Alfa.lt ministerija į klausimus, kodėl perkamas toks kiekis naujų telefonų ir kodėl perkami būtent „Apple“ telefonai, priklausantys prabangos prekių segmentui, atsakė, kad telefonų prireikė dėl darbą pradėjusių naujų diplomatų kiekio, tačiau kodėl perkami būtent „Apple“ telefonai, tiesiai atsakyta nebuvo.

„Po pernai įvykusio konkurso į diplomatinę tarnybą darbą Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo nauji diplomatai.

Ministerijoje ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienyje dirba daugiau nei 1 tūkstantis darbuotojų, todėl IT įrangos atnaujinimas yra nuolatinis procesas, kuris būtinas siekiant aprūpinti darbuotojus tinkama įranga darbui, atitinkančia saugumo reikalavimus.

IT įrangos pirkimai yra planuojami ir vykdomi pagal realų Ministerijos bei LR diplomatinių atstovybių poreikį“, – teigiama ministerijos atsiųstame atsakyme.

Ministerija pučiasi ir leidžia pinigus

Brangūs mobilieji telefonai – ne vienintelis pastaruoju metu įvykdytas masinis technikos pirkimas URM.

Praėjusį vasarį ir kovą ministerija per tris pirkimus įsigijo 200 naujų kompiuterių. 2023 m. vasario 13 d. URM pasirašė 43 547,90 eurų vertės sutartį su bendrove „Inida“, kuria pirko 50 nešiojamųjų kompiuterių, vasario 8 d. buvo pasirašyta 41 382 eurų vertės sutartis su bendrove „IT Gama“, kuria buvo perkama dar 50 nešiojamųjų kompiuterių, ir 100 367,08 eurų vertės sutartis su bendrove „Telia Lietuva“, kuria buvo perkama 200 stacionarių mini kompiuterių.

Prieš daugiau nei mėnesį pasiteiravus URM, kodėl nuspręsta įsigyti tokį didelį kiekį naujų kompiuterių, buvo pateiktas gan aptakus atsakymas.

„Kompiuterių ir kitos IT įrangos atnaujinimas yra nuolatinis procesas, kuris būtinas siekiant aprūpinti darbuotojus tinkama įranga bei užtikrinti keliamus saugumo reikalavimus.

Kompiuterinės įrangos pirkimai yra planuojami ir vykdomi pagal realų Ministerijos bei LR diplomatinių atstovybių poreikį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytais reikalavimais“, – nurodė URM atstovai.

Mokesčių mokėtojų pinigų reikalauja ne tik tokie pirkimai, bet ir nuolat augantis ministerijos darbuotojų skaičius – portalo Rekvizitai.lt duomenimis, URM darbuotojų skaičius nuo praėjusio rugsėjo išaugo nuo maždaug 1050 darbuotojų iki 1130 darbuotojų.

Ministerija anksčiau portalui yra nurodžiusi, kad didelę dalį jos darbuotojų sudaro asmenys, dirbantys ne pačioje URM, o diplomatinėse atstovybėse.

Pavyzdžiui, šių metų kovo 3 d., URM duomenimis, pačioje ministerijoje dirbo 502, o diplomatinėse atstovybėse – 577 darbuotojai.

Tačiau, net neskaičiuojant Lietuvos diplomatinių atstovybių darbuotojų, URM darbuotojų skaičiumi lenkia visas kitas ministerijas, iš kurių daugiausia turi iki 300 darbuotojų, o kitos, pavyzdžiui, Kultūros ministerija, turi vos daugiau nei 100 darbuotojų.

Pasiteiravus, kodėl URM reikalingas toks didelis darbuotojų skaičius, buvo pateikta visa puokštė priežasčių.

„Užsienio reikalų ministerijos struktūra bei darbuotojų skaičius yra nuolat kintantys, atsižvelgiant į kylančius poreikius bei iššūkius.

Ministerijos darbuotojų kaita planuojama atsižvelgiant ne tik į jai nuolat pavestų užsienio politikos funkcijų vykdymą, tačiau ir į planuojamų svarbiausių Lietuvos saugumo bei kitų strateginių interesų užtikrinimui reikšmingų renginių, tokių kaip NATO viršūnių susitikimas (š. m. liepos mėnesį) ir LR pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027 m., organizavimą bei koordinavimą.

Saugumo situacijai regione blogėjant, o RF toliau vykdant agresyvų karą prieš Ukrainą, Užsienio reikalų ministerija savo veikla siekia aktyviai prisidėti prie valstybės saugumo užtikrinimo, įgyvendinant LR Vyriausybės programoje įvardytas iniciatyvas, tokias kaip transatlantinių santykių ir bendradarbiavimo su JAV bei Jungtine Karalyste plėtra; išskirtinis dėmesys bendradarbiavimui su Europos Sąjungos svarbiausiomis valstybėmis – Vokietija ir Prancūzija; veiksminga strateginė partnerystė su Lenkija bei Baltijos šalimis; siekis diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, atveriant naujas rinkas Lietuvos eksportuotojams, ypač Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei pritraukiant naujus užsienio investuotojus; dėmesys strateginiams energetikos ir susisiekimo projektams tokiems kaip elektros tinklų sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“ bei kitas“, – teigiama ministerijos atsiųstame atsakyme.