Rugsėjį galvos skausmas dėl vaikų saugumo gatvėse: kaip apie tai kalbėtis su skirtingo amžiaus vaikais

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad labiausiai tėvai nerimauja dėl situacijų, kai vaikai kerta gatves bei būna šalia važiuojančiųjų dviračiais ir paspirtukais. Psichologė-psichoterapeutė pataria, kaip kalbėtis su vaikais, norint ugdyti jų saugaus elgesio gatvėje įpročius.

Remiantis „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, mokyklinio amžiaus vaikų turintys tėvai įvardino, kad pati pavojingiausia vaiko kelionės į mokyklą dalis yra gatvių ir perėjų kirtimas – tai nurodė 64 proc. respondentų. 46 proc. tėvų neramina, kai jų vaikai turi būti tose eismo vietose, kuriose šalia juda paspirtukai bei dviračiai.

„Tokie rezultatai atspindi tėvų nerimą, todėl labai svarbu su vaikais kalbėti apie saugų eismą. Duomenys rodo, kad metai iš metų eismo įvykių, kuriuose nukenčia vaikai, nemažėja. Tai matydami, jau 24 metus iš eilės visą rugsėjo mėnesį apdraudžiame visus moksleivius nuo nelaimingų įvykių keliuose, o jei nutinka nelaimė – net ir ne mūsų bendrovės klientai rugsėjį gali kreiptis dėl patirto nuostolio padengimo“, – sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys rodo, kad 2022 m. eismo įvykiuose nukentėjo arba žuvo 573 vaikai.

Svarbiausia – tėvų pavyzdys

Psichologė-psichoterapeutė Viktorija Laurinaitė pasakoja, kad, norint suformuoti tam tikrą vaiko įprotį, labai svarbu rodyti pavyzdį, kad ir patys tėvai daro tuos pačius dalykus, kurių prašoma vaikų.

„Kai kalbame apie saugų eismą, svarbu, kad tėvai taip pat pastebėtų, kokia dega šviesoforo spalva ar yra girdimi garsai. Jeigu esate su vaiku prie perėjos – aptarkite su juo, kokios yra taisyklės einant per pėsčiųjų perėją, kada esate įsitikinę, kad galima eiti per ją, kokie ženklai tai rodo“, – pasakoja V. Laurinaitė.

Anot jos, norint išugdyti tam tikrus vaikų įpročius, reikėtų skirti tam bent kelis mėnesius. Vaikai yra skirtingi, dėl to sudėtinga nuspėti, kiek laiko gali prireikti susiformuoti naujam įgūdžiui.

„Visgi, du mėnesiai jau turėtų parodyti, kaip vaikams pavyko įsisavinti naują įgūdį. Konkrečiai kalbant apie saugaus eismo taisykles, labai svarbu žinias vis kartoti, suaugusiems – nuolat išlikti tinkamu pavyzdžiu laikantis saugaus eismo taisyklių, aptariant įvairias eismo situacijas su vaikais“, – sako psichologė. 

Kaip pastebi specialistė, jei bent vienas pokalbis apie saugų eismą ir praktinis mokymasis gali užkirsti kelią eismo įvykiui – tikrai verta su vaikais kasmet prisiminti taisykles, kartu žaisti vaidybinius žaidimus apie taisyklių laikymąsi.

Kaip apie saugų elgesį kalbėtis su vaikais

Viktorija Laurinaitė teigia, kad yra keletas esminių vaiko amžiaus laikotarpių, kai galima tam tikrais būdais kalbėtis apie saugų eismą.

Nuo 3-4 metų svarbu vaiką supažindinti, kas yra kelias, gatvė ir kam jie naudojami. Aptarkite, kas apskritai yra kelių eismo taisyklės, kokie pavojai gali nutikti kelyje ir dėl ko taip svarbu šių taisyklių laikytis. Puiki proga aptarti su vaiku, kaip saugiai elgtis kelyje, pakeliui į darželį, kai vedate vaiką pėsčiomis ar vežate automobiliu.

Paaiškinkite vaikui, kad kelyje negalima žaisti ir dėl ko tai gali būti pavojinga, svarbu perteikti, kad saugu per perėją eiti duodant ranką mamai arba tėčiui, aptarti, dėl ko pereiti kelią galima tik per pėsčiųjų perėjas ir šviesoforo sankryžas. Būtina nepamiršti ir to, kad staiga negalima išvažiuoti su dviračiu ar paspirtuku į kelią. Jeigu vaikas jau pažįsta spalvas, aptarkite, ką reiškia šviesoforo spalvos. Šiame amžiaus tarpsnyje taip pat svarbu vaikus supažindinti su atšvaitu, aptari, kuo jis padeda.

Nuo 4-5 metų patiems vaikams jau kyla daug „kodėl“ tipo klausimų. Tokiais atvejais tėvų pareiga yra suteikti platesnę informaciją, kodėl kelyje būna pavojų, kodėl svarbu laikytis saugaus eismo taisyklių, dėl ko kelias nėra žaidimų aikštelė. Verta vėl pasikartoti, kaip saugiai pereiti kelią.

Tokio amžiaus vaikams svarbu perteikti, kad pereinamas kelias drauge su suaugusiuoju, paaiškinti, dėl ko negalima išbėgti į kelią arba staiga išvažiuoti su paspirtuku ar dviračiu. Rekomenduojama aptarti kiekvieną šviesoforo spalvą, ir ką ji reiškia eismo dalyviams. Supažindinkite vaiką su kelio ženklais, kurie jam reikalingi kaip pėsčiajam, aptarkite tam tikras sąvokas: šaligatvis, pėsčiųjų perėja, važiuojamoji kelio dalis. Taip pat svarbu supažindinti vaikus su pagalbos numeriu ir kokie žmonės galėtų padėti, jei kažkas nutiktų kelyje: policijos pareigūnai, greitosios pagalbos darbuotojai.

5-7 metų vaikai turėtų gebėti pasakyti, kas yra saugus eismas, kam reikalingi kelias, gatvė, šaligatvis. Turėtų suprasti, kaip saugiai pereiti į kitą kelio pusę per perėją ar šviesoforo sankryžoje.

Tokio amžiaus vaikai jau žino, koks yra jo kelias nuo namų iki darželio ar mokyklos, žino savo saugiausią maršrutą. Vaikas būna susipažinęs su kelio ženklais, kurie jam būtini kaip pėsčiajam kelyje, supranta, kaip būti matomu kelyje, t.y. naudojasi atšvaitais. Vaikai jau dažnai geba suprasti, kad didelė dalis saugumo kelyje priklauso nuo jų elgesio.

Galiausiai dar vienas laikotarpis, kai atžalos daugiau savarankiškai keliauja, yra paauglystė. Su paaugliais viena iš puikių idėjų mokytis saugaus eismo – tai ruošimasis vairavimui ateityje.

Vis dėlto, paauglystės laikotarpiu jau daug svarbiau aptarti ne tik keliones pėsčiomis, bet ir saugaus vairavimo taisykles, kai jūsų vaikai važiuoja su vyresniais draugais, kurie turi teisę vairuoti. Aptarkite saugos diržų būtinybę, saugų greitį, nesėdimą už vairo pavartojus svaigalų. Svarbu stiprinti savo paauglių pasitikėjimą savimi, kad galėtų atsisakyti važiuoti su riziką sau ir aplinkiniams keliančiais vairuotojais.