SADM keis sovietmečio laikus primenančią valstybinių pensijų tvarką: išmokų dydžiai skiriasi ir po 20 kartų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užsimojo iš esmės pertvarkyti nuo sovietmečio laikų beveik nekitusią valstybinių pensijų skyrimo tvarką. Ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas tikina, kad dabartinė tvarka neužtikrina teisingumo ir proporcingumo, nes išmokų dydžiai skiriasi dešimtimis kartų.

Teisėjams – per 1 tūkst., o mokslininkams kiek daugiau nei 100 eurų

Kaip vieną iš išmokų dydžių skyrimosi pavyzdžių ministerija nurodė nukentėjusiųjų asmenų ir sportininkų valstybinių pensijų dydžius. Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija 2021 m. sudarė 64,10 euro, o renta buvusiems sportininkams – 1762 eurus.

Beveik septynis kartus skiriasi ir dviejų itin aukštos kvalifikacijos reikalaujančių sričių atstovų valstybinės pensijos. Vidutinė mokslininkų valstybinė pensija 2021 m. buvo 164 eurai, o vidutinė teisėjų valstybinė pensija tais pačiais metais siekė 1031 eurą.

„Vertinant pensinio pobūdžio išmokų sistemos teisinį reguliavimą, išryškėja šie sisteminiai trūkumai: nevienodas, diferencijuotas pensinio pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu.

Skirtingi baziniai dydžiai išmokoms apskaičiuoti, daugiau nei 20 kartų besiskiriantys išmokų dydžiai, skirtingos skyrimo ir mokėjimo sąlygos“, – Alfa.lt sakė ministerijos atstovas.

Šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos šios pensinio pobūdžio išmokos: pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, prezidento sutuoktinio valstybinė, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, mokslininkų valstybinės pensijos, teisėjų valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams bei rentos buvusiems sportininkams.

Teisėjų valstybinės pensijos skiriamos tik sukakus senatvės pensijos amžiui, tačiau tokios sąlygos nėra skiriant ir mokant rentas.

T. Kavaliauskas pabrėžė, jog pats pensinio pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas labai diferencijuotas ir nenuoseklus.

„Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, prezidento sutuoktinio valstybinė pensija, mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos, kai asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius arba jeigu jam nustatomas atitinkamas darbingumo lygis.

Teisėjų valstybinės pensijos skiriamos tik sukakus senatvės pensijos amžiui, tačiau tokios sąlygos nėra skiriant ir mokant rentas.

Taip pat tarp skirtingo pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto yra ir kitų skirtumų dėl skyrimo ir mokėjimo reglamentavimo“, – sakė ministrės patarėjas.

Pradės nuo pareigūnų ir karių valstybinių pensijų pertvarkymo

SADM planuoja sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas.

Ministerija Seimui iki 2023 m. II ketvirčio ketina pateikti pasiūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo.

„Atsižvelgiant į tai, kad papildomų pensinio pobūdžio išmokų sistema apima daug įvairių socialinių grupių, buvo apsispręsta diskusijas su profesinėmis sąjungomis bei suinteresuotomis institucijomis dėl galimų pokyčių valstybinių pensinio pobūdžio išmokų sistemoje pradėti etapais nuo pareigūnų ir karių grupės.

Pertvarkos tikslas – pertvarkyti pensinio pobūdžio išmokų sistemą vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais nepažeidžiant asmenų teisėtų lūkesčių“, – teigė SADM atstovas.

Manau, kad kryptis yra teisinga, nes valstybinės pensijos apskritai ekonomiškai nėra labai racionalios.

Šiam ministerijos užmojui pritaria ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekonomikos eksperto teigimu, problema yra ne tik valstybinių pensijų dydžių skirtumas, tačiau apskritai jų skyrimas.

„Manau, kad kryptis yra teisinga, nes valstybinės pensijos apskritai ekonomiškai nėra labai racionalios.

Jei žmogus yra nusipelnęs valstybei, tai reikėtų čia ir dabar jam atsiskaityti už tuos nuopelnus, o ne kažką pažadėti ateityje. Juolab dalis valstybinių pensijų yra mokamos nuo skirtingo amžiaus, o tai kartais net ir paskatina per anksti išeiti į pensiją.

Labai paprasta yra žmonėms duoti pažadą, kad ateityje kažką gaus, tačiau yra įvairių situacijų. Ne visada tas pažadas yra tesimas, nes keičiasi valdžios ir panašiai.

Sakyčiau, kad tos valstybinės pensijos yra atėjusios iš tų laikų, kuriuose gyvenome prieš 30 metų.

Nepriklausomoje Lietuvoje žmogui turėtų būti atsiskaitoma čia ir dabar, išmokamos tam tikros didelės premijos, o pensijos turėtų būti mokamos taip, kaip ir visiems kitiems“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad valstybinių pensijų skyrimas yra pasenusi praktika, atėjusi iš sovietmečio.

„Apskritai tų valstybinių pensijų pastaraisiais dešimtmečiais mažėja labai ženkliai, nes tai yra iš sovietmečio atėję dalykai.

Žinoma, ir Europos Sąjungoje biurokratai irgi turi sugalvoję tokių dalykų, bet aš nesu didelis tokių dalykų šalininkas. Kiek įmanoma daugiau žmonių turėtų dalyvauti toje pensijų sistemoje, kurioje dalyvauja visi gyventojai“, – teigė ekonomikos ekspertas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder