Šakalienė: siekiant plėsti dronų operatorių rengimą, kariuomenei reikės papildomų padalinių

„Operatorių rengimas smarkiai plečiamas. Turėjau galimybę susipažinti su tam tikromis mūsų vystomomis galimybėmis nuo mūsų karinių mokyklų iki mūsų pajėgų. Bet, mano vertinimu, mūsų kariuomenėje reikės dar ir papildomų struktūrinių padalinių, kad turėtume tam tikra prasme tokį excellence (liet. meistriškumo – ELTA) centrą, iš kurio visa iniciatyva galėtų būti valdoma“, – Kazlų Rūdoje žurnalistams komentavo D. Šakalienė.

Pasak jos, centras užtikrintų procesą, kuris apimtų dronų gamintojų produkcijos testavimą, siekiant sužinoti, kas veikia nuolat kintančiame mūšio lauke.

„Iš esmės, greičiau judinti procesus tiek padedant mūsų gynybos pramonei (...), tiek, kiek įmanoma, labiau suartinant mūsų gamintojų (...) bendradarbiavimą“, – teigė ministrė.

Pasak jos, technologijos kinta, o tai atitinkamai turi įtakos ir operatorių rengimui. Vis dėlto, pažymėjo D. Šakalienė, dirbtinis intelektas (DI) padeda šį procesą sutrumpinti.

„Jeigu operatorius anksčiau buvo sunkiau ir ilgiau parengiamas, dabar tas laikas tikrai ženkliai trumpėja“, – sakė ji.

Politikė taip pat akcentavo bendradarbiavimo su Ukraina svarbą.

„Ką gauname per politinį lygmenį iš Ukrainos gynybos ministro ir jų pajėgų, iš mūšio lauko, rodo, kad pokyčiai vyksta labai greitai. Todėl turime nuolat palaikyti tą kontaktą, nuolat integruoti tam tikrus pakeitimus, vystyti bendrą veiklą su ukrainiečiais“, – tvirtino ministrė.

Siekį integruoti dronus į kariuomenės gretas pakurstė 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą. Per kiek daugiau nei trejus karo metus bepiločiai orlaiviai tapo neatsiejama mūšio lauko dalis – jais naikinama karinė technika, personalas ir kita karinė infrastruktūra.

Siekdama ruošti bepiločių orlaivių operatorius ir pasirengti naujos įrangos gavimui, Lietuvos kariuomenė šiuo metu rengia atitinkamas mokymo programas.

ELTA primena, kad pernai metais Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui,  leisiančiam didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą, stiprinti kariuomenę, skatinti gynybos technologijų pažangą bei tarptautinį pramonės konkurencingumą.

Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu pateikti ir susiję Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, orientuoti į didesnį lankstumą.