Seimas galutinai apsispręs dėl atnaujintos prastovų išmokų tvarkos karantino atveju

Pakeitimais, kuriuos inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma leisti savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti prastovos išmoką, jei dėl šalyje paskelbto karantino arba ekstremaliosios padėties jų veikla būtų apribota. Išmoka siektų 267 eurus.

Jų pajamas siūloma vertinti pagal priešpaskutinį ir dar ankstesnį mokestinius laikotarpius, jei veiklą reiktų apriboti tarp sausio ir gegužės, o per tą laiką dirbančiųjų savarankiškai pajamos sumažėtų daugiau nei 30 proc.

Mėnesinės subsidijos darbdaviams limitas būtų didinamas nuo 0,9 pirmą ir 0,6 antrą karantino mėnesį iki 1,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo – įmonės galėtų prašyti iki 1095 eurų siekiančios išmokos. Ji būtų proporcingai mažinama, jei karantinas būtų trumpesnis nei mėnuo.

Be to, siūloma Užimtumo įstatymą papildyti reikalavimu darbdaviams grąžinti subsidiją, jei prastova paskelbta pažeidus Darbo kodeksą. Darbdavys pinigus turėtų grąžinti, jei subsidiją gavo, nors darbuotojai galėjo dirbti nuotoliniu būdu arba sutiko dirbti kitą pasiūlytą darbą.

Parlamentaras Mindaugas Lingė siūlo Darbo kodeksą papildyti reikalavimu darbdaviams informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą, taip pat ją atšaukus ar pratęsus. Tą būtų privalu padaryti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną ar pamainą iki prastovos paskelbimo.

Dar M. Lingė siūlė reikalauti įmonių raštu pranešti, kokiomis darbo dienomis darbuotojai dirba, jei norima skelbti dalinę prastovą tam tikram laikotarpiui, mažinant darbo trukmę. Darbdavys turėtų teikti informaciją ne tik apie konkrečias darbo dienas, bet ir darbo pradžią ir pabaigą bei dalinės prastovos laiką.

Užimtumo įstatymo pataisos parlamentarų svarstytos skubos tvarka. Darbo kodekso pakeitimai, jiems pritarus, įsigaliotų nuo spalio.

Skaičiuojama, kad kas mėnesį išmokos dirbantiems savarankiškai atsieitų apie 9 mln., o subsidijos darbdaviams – 30 mln. eurų. Šios lėšos numatytos valstybės rezerve.