Centai

Seimas pritarė projektui, kurį parlamento teisininkai sumaišė su žemėmis

Antradienį Seime po pateikimo pritarta Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymo atsiskaitant grynaisiais pinigais. Pritarta, nors Seimo Teisės departamentas projektą negailestingai sutrypė. Projektas į plenarinių posėdžių salę grįš rudens sesijos metu.

Projektu siūloma nustatyti, kad fiziniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes grynaisiais pinigais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.

Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5.

Tuo tarpu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Apvalinimas nebūtų taikomas: internetinei prekybai; atsiskaitymams tarp fizinių asmenų ir tarp juridinių asmenų; mokant per tarpininkus; atliekant mokestines valstybės prievoles; mokant atlyginimus ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; valstybės išmokoms gyventojams ar verslui; mokant nuolaidų kortelėse sukauptais pinigais, įvairiais kuponais, čekiais.

Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliktų teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.

Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyti 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.

Tvirtinama, kad pritarus įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą.

Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis.

Tačiau Seimo Teisės departamentas projektui pateikė daugybę pastabų, iš kurių reikšmingiausias pristato „Vakaro žinios".

Pasak parlamento teisininkų, visų pirma atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo taisyklės yra visiškai nesusijusios nei su euro įvedimu Lietuvoje, nei su keičiamu įstatymu.

Todėl turi būti nustatytos kokiu nors kitu teisės aktu. Be to, pataisos sukurtų praktinių teisės taikymo problemų.

„Nėra aišku, kuriais apskaitos duomenimis remiantis bus vykdoma ūkio subjekto finansinė apskaita.

Nuo kurios sumos (suapvalintos ar iki suapvalinimo) būtų skaičiuojami mokesčiai reglamentuoti nesiūloma, tačiau aiškinamajame rašte nurodoma, kad PVM ir pelno mokesčio atvejais būtų taikoma skirtinga praktika.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „PVM būtų skaičiuojamas nuo bendros mokėtinos sumos iki pritaikant apvalinimą.

Pagal PVM įstatymą PVM turi būti skaičiuojamas nuo faktiškai iš kliento gautos sumos, t. y. nuo suapvalintos sumos.

Tačiau, atsižvelgiant į labai mažas apvalinimo sumas, toks taikymas gali sukelti neproporcingą administracinę naštą, ir ypač perkamų prekių (paslaugų), kurioms taikomi skirtingi PVM tarifai, atveju.

Tam bus reikalinga parengti PVM įstatymo komentarą."

Taigi tik iš aiškinamojo rašto sektų, jog pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo atveju galutinės sumos apvalinimas neturėtų jokios įtakos, nors PVM įstatymas nustato kitaip", - teigiama departamento išvadose.

Jose pastebima, jog Akcizų įstatyme nustatyta: „Cigaretės negali būti parduodamos už didesnę kainą negu didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant pakuotės".

„Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo pirktų tik vieną tam tikrą prekę, galėtų susidaryti situacija, kai po suapvalinimo jis turėtų mokėti didesnę kainą, negu didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant pakuotės.

Pastebėtina, jog Akcizų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „asmeniui, pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame įstatyme nurodyta didžiausia leistinoji pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos".

Svarstytina, kaip projektu teikiamas siūlymas dera su Akcizų įstatymo nuostatomis", - rašo Seimo teisininkai.

Jie atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu ūkio subjektai nesilaikytų projekte nustatytų apvalinimo taisyklių.

„Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su valiutos ir mokėjimo priemonių klausimais, dėl projekto reikia kreiptis į Europos Centrinį Banką dėl nuomonės pateikimo", - dar vieną pastabą pareiškė Seimo Teisės departamentas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder