Praėjusį birželį Seimui pakeitus Šilumos ūkio įstatymą, jame atsirado kitoks šildymo sezono aiškinimas - galiojantis teisės aktas sąvoką aiškina laikotarpiu nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos: tuo metu šilumos tiekimas turi būti užtikrintas į visus namus, kurie šildosi centralizuotai.
Mero sprendimo reikės ne visiems
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad ši įstatymo pataisa suteikia galimybę nedelsiant pradėti šildyti daugiabučius, kurių šildymo sistemos yra modernizuotos.
„Dalis pastatų turi šiuolaikines, automatinio reguliavimo šildymos sistemas, kurios gali būti paleidžiamos pagal datą, o prie temperatūrinių sąlygų prisiderins automatiškai ir kokybiškai. Būtent šie namai išskirta kaip grupė, kurioje būtų galima jungti nuo spalio 1 dienos“, - naujienų portalui VE.lt teigė V. Lukoševičius.
Remiantis Klaipėdos savivaldybės VE.lt pateikta informacija, tokių daugiabučių mieste yra kiek daugiau nei 90 procentų.
Tuo metu namų, kuriuose veikia senos šildymo sistemos, gyventojai, kaip ir iki šiol, turės laukti savivaldybės mero leidimo.
„Kiti, kurie neturi tokių sistemų ir automatizuotų punktų, kaip ir anksčiau turės laukti mero potvarkio“, - teigė LTŠA prezidentas.
Įprastai savivaldybėse šildymo sezonas skelbiamas, kai tris paras vidutinė oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių.
V. Lukoševičius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo šių metų savivaldybių vadovų potvarkiai bus ne rekomendacinio pobūdžio, o privalomi: „Įvestas naujas, tikslesnis ir griežtesnis reikalavimas, kad oro temperatūrai pasiekus vidutinę 10 laipsnių ribą šildymas turi būti įvestas bet kuriuo atveju, meras neturi teisės tik rekomenduoti.“
Eksperto teigimu, įstatymo pataisomis siekiama atsakomybę už namo šildymo pradžią perkelti sistemų prižiūrėtojams.
„Perkelti nuo administracinio šilumos sezono paskelbimo į pastatų reguliavimo sistemų prižiūrėtojams, kurie yra atsakingi, privalo žinoti kiekvieno namo savybes, gebėjimą reguliuoti šildymą, jie turėtų įjungti šildymą priklausomai nuo konkretaus namo situacijos, ne anksčiau spalio 1-osios.
O šilumos tiekėjai privalo nuo spalio būti pasiruošę cirkuliuoti vandenį iki kiekvieno namo“, - kalbėjo V. Lukoševičius.
Gali paskatinti modernizaciją
Pasikeitusi tvarka sudaro sąlygas situacijai, kai šiuolaikiškas šildymo sistemas turinčių namų gyventojai įgis pranašumą prieš tuos, kurie gyvena daugiabučiuose su pasenusia įranga, nes pastariesiems šilumos namuose gali tekti laukti ilgiau.
Asociacijos vertinimu, modernios sistemos yra ne būtinai naujos statybos arba renovuotuose daugiabučiuose.
„Jeigu namai turi kokybišką reguliavimo sistemą, tai gali tą patį daryti“, - sako V. Lukoševičius.
Jo manymu, vienas iš tvarkos keitimo motyvų galėtų būti ir bandymas daugiabučių gyventojus paraginti investuoti į šildymo sistemų atnaujinimą.
„Jeigu pasiteisins ši nauja tvarka ir žmonės pajus naudą, jeigu nereikės gyventi drėgnose patalpose ir vietoj to šiek tiek šildytis. Juk minimalus šildymas yra labai pigus, bet jo žmonės bijo tiesiog iš principo.
Nuo to gali priklausyti, kaip toliau vyks šildymo punktų modernizavimas, juk šiai vadinamajai mažajai renovacijai valstybė teikia paramą, jie galėtų tikrai sparčiau būti renovuojami, greičiau pereitume prie civilizuoto, europinio reguliavimo, kai namo šildymą reguliuoja automatika, o ne meras.
Link to einame, čia padarytas reikšmingas žingsnis link kokybiškos sistemos. Kaip gausis - matysim“, - kalbėjo V. Lukoševičius.
Šaltasis laikas - išimtis
Net ir aiškiomis datomis nustačius šildymo sezono pradžią, išlieka galimybė šildytis prieš jam prasidedant ar jau pasibaigus. Sezono apibrėžimas prasmę prarastų tuo atveju, jeigu vidutinė trijų parų oro temperatūra lauke neviršija 10 laipsnių - tokias sąlygas įstatymas vadina šaltuoju metų laikotarpiu.
„Kai šaltasis metų laikotarpis viršija šildymo sezono ribas, tas laikotarpis taip pat priskiriamas prie šildymo sezono“, - skelbia Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas.
Kitaip tariant, jeigu paskutinę rugsėjo arba pirmą gegužės savaitę lauke būtų ne šilčiau nei 10 laipsnių, šildymas turėtų būti tęsiamas nepaisant įstatyme įvardytų datų.
Rugsėjo 30-osios duomenimis, Klaipėdos savivaldybė dar nebuvo gavusi prašymų pradėti šildymą, maža tikimybė, kad to prireiks kitą savaitę.
„Pranešimų iš gyventojų dėl šildymo pradžios kol kas nesame gavę, stebime orų prognozes. Artimiausią savaitę vidutinės temperatūros kritimo iki 10 laipsnių nėra prognozuojama“, - komentare VE.lt teigia savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Jolanta Mickevičienė.
Pernai šildymo sezonas Klaipėdoje prasidėjo spalio 6-ąją, 2024 metais jis prasidėjo spalio 14-ąją, 2023 metais - spalio 18-ąją, o 2022 metais - spalio 26 dieną. Socialinių paslaugų ir ugdymo įstaigos šildyti pradedamos šiek tiek anksčiau.
Artėjant kitam šildymo sezonui, šilumos tiekėjai prognozuoja 15-20 proc. kainų šuolį, kurio nekompensuos net ir šiltesnė žiema. Pagrindinė priežastis - per metus 50-60 proc. pabrangęs biokuras, užtikrinantis apie 80 proc. Lietuvos centralizuotos šilumos poreikio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą