Pusę šios sumos moka vartotojai, pusė dengiama valstybės sąskaita ir tai vadinama „kompensacija". Ką reikėtų „kompensuoti", kai įmonė akcininkams dešimtmilijoninius dividendus išmoka? Belieka priminti, kad akcininkai nėra tik valstybė - daugiau nei ketvirtadalį akcijų valdo privatūs asmenys.
Dosnūs dividendai akcininkams
„Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė" per devynis 2022 metų mėnesius uždirbo 184,9 mln. eurų grynojo pelno, arba 64,8 proc. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu metu, kai jis siekė 112,2 mln. eurų", - pernai rudenį paskelbė „Ignitis grupė".
Gaila, bet visų metų rezultatai dar neskelbiami, tačiau imant kiekvieno ketvirčio vidurkius galima spėti, kad metinis grynasis pelnas gerokai viršys 200 mln. eurų.
Rugpjūčio pabaigoje buvo skelbta, kad „Ignitis grupė" akcininkams planuota išmokėti 45,2 mln. eurų dividendų už pirmąjį praėjusių metų pusmetį, nes buvo uždirbta 107,9 mln. eurų grynojo pelno.
Pernai kovą „Ignitis grupė" dividendams iš antrojo 2021 metų pusmečio pelno skyrė 43,8 mln. eurų.
Dar 43,75 mln. eurų dividendų už pirmąjį pusmetį išmokėta užpernai rudenį.
EPA-ELTA nuotr.
73,08 proc. „Ignitis grupės" akcijų valdo Finansų ministerija, 26,92 proc. - smulkieji investuotojai. Minėtą dalį savo kadencijos pabaigoje privatizuoti nusprendė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė.
Įdomu tai, kad pernai rudenį finansų ministrė Gintarė Skaistė pranešė, jog maždaug 100 mln. eurų nepriemoką, susidariusią tarp elektros rinkos kainos ir vartotojams antrajam praėjusių metų pusmečiui nustatytos visuomeninės kainos, įmonei „Ignitis" numatoma padengti iš valstybės skolintų lėšų.
Pasak jos, nepriemoką reikia padengti iškart, kad ji nepersikeltų į 2023 metus. Priešingu atveju ją reikėtų įtraukti į nuo 2023 metų sausio galiosiančią visuomeninio tiekimo kainą.
Dar įdomiau, kad, nepaisant milžiniško pelno ir padengtos „nepriemokos", pirmajam šių metų pusmečiui vis tiek nustatyta maždaug 56 centų (priklausomai nuo plano) visuomeninė „Ignitis" tiekimo kaina, nors kilovatvalandė rinkoje šiuo metu tekainuoja keliolika centų.
Kainą iki 28 centų moka elektros vartotojai, visą kitą dalį „Igničiui" padengia niekuo dėti mokesčių mokėtojai.
Pribloškė net ekspremjerą
Tai, kad milijoninius pelnus žarstančiam ir milžiniškus dividendus akcininkams mokančiam „Igničiui" dar ir skiriamos milžiniškos subsidijos bei kompensacijos iš valstybės biudžeto, stulbina net visko mačiusius politikus.
Ekonomistas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius pastebėjo, kad elektros kaina rinkoje šiuo metu tesiekia 11-12 centų, o „Igničiui" leista „lupti" po 56 centus.
„Biudžeto ir finansų komitete iškėliau du dalykus - kodėl bankų paskolų palūkanos keliolika kartų didesnės už indėlių palūkanas ir kodėl visuomeninė kaina nustatyta 56 centai, kai rinkoje ji tesiekia 11-12 centų.
Pasakiau, kad iš biudžeto nereikia skirti 28 centų už kilovatvalandę dydžio subsidijų - tada „Ignitis" būtų suinteresuotas pats kreiptis dėl visuomeninio tiekimo kainos sumažinimo.
O ir nepriklausomi tiekėjai būtų suinteresuoti mažinti kainas.
Galvojau, kad elektros tiekėjai su „NordPool" birža sudarė sutartis keleriems metams tada, kai kainos buvo labai aukštos - 40 centų ar daugiau.
Tada būtų suprantama, kodėl nemušamos kainos vartotojams.
Tačiau, pasirodo, tiekėjai moka biržos dienos kainomis. Todėl nesuprantu, kodėl nėra jokios reakcijos.
Ir elektros vartotojai turi mokėti brangiau, ir dar iš biudžeto bei skolintų pinigų turime mokėti kompensacijas.
Esu priblokštas.
Man tai panašu į privačių „Ignitis" akcininkų protegavimą", - „Vakaro žinioms" sakė A.Butkevičius.
Pasak jo, keistas yra Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus pareiškimas, kad vartotojai dabar turi bandyti derėtis su tiekėjais dėl mažesnių nei 28 centai už kilovatvalandę kainų.
„Tai kodėl tada valstybė nustatė gerokai didesnes kainas?", - retoriškai klausė A.Butkevičius.
Šeriame monopolininką
Parlamentaras Artūras Skardžius sako, kad energetikos sektoriaus rykliai elgiasi taip pat, kaip prekybos centrai bei kiti apetitu nesiskundžiantys verslininkai - naudojasi valdžios abejingumu ir vartotojų sąskaita kraunasi didžiulius pelnus.
„Jei elektra biržoje kainuoja 12-13 centų, tai galutinė jos kaina nesiekia nė 20 centų, nes skirstymas, perdavimas ir kiti dalykai sudaro apie 6 centus už kilovatvalandę.
Valstybės skolinti pinigai nueis į tiekėjų, ypač „Ignitis", pelnus.
Tai - vartotojų kišenių iškraustymas vidury dienos. Šeriame monopolininką.
Energetikos ministras Dainius Kreivys ir ypač viceministrė Inga Žilienė visiems pasakojo, kaip gerai visiems vartotojams sudaryti ilgalaikes sutartis, nes ilgalaikėje perspektyvoje jie laimės. Įtikino, daug vartotojų užfiksavo kainas net ir 5-7 metams, kai jos buvo kosminės.
O dabar ragina sutartis peržiūrėti, pereiti pas kitus tiekėjus. Bet nutraukus sutartį vartotojas turės mokėti netesybas", - stebėjosi A.Skardžius.
VERT išvedžiojimai
„Vakaro žinios" primena, kad VERT pirmininkas Renatas Pocius praėjusią savaitę paragino vartotojus pasirūpinti mažesnėmis kainomis.
„VERT nori atkreipti visų vartotojų dėmesį, kad elektros biržoje kainos sumažėjo pakankamai ženkliai, jos, žiūrint į sausio mėnesį, neviršija 100 eurų už megavatvalandę.
Iš savo pusės norime paraginti visus vartotojus perskaityti, peržiūrėti savo sutartis su nepriklausomais tiekėjais.
Ypač tuos vartotojus, kurie sudarė sutartis didesne nei 28 centų už kWh kainą su nepriklausomais tiekėjais", - ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo R.Pocius.
''pixabay'' nuotr.
Iki liepos 1 d. valstybė kompensuos visiems elektros vartotojams kainą, viršijančią 28 centus.
Pavyzdžiui, visuomeninio tiekimo klientai, kuriems nustatyta 56,5 cento už kWh, su kompensacija mokės 28 centus, tiek pat mokės ir nepriklausomų tiekėjų klientai, jei sutartyje numatyta, kad kilovatvalandė jiems kainuoja iki 56 centų.
Tačiau jei tarifas yra, pavyzdžiui, 70 centų, jiems reikės mokėti brangiau net ir su kompensacija - kaina bus 41,5 cento, nes valstybė kompensuoja ne daugiau kaip 28,5 cento už kWh.
„Akivaizdu, kad pakeitę nepriklausomą tiekėją, vartotojai gali sutaupyti pinigų ne tik sau, bet lygiai taip pat ir valstybės biudžetui.
Nes jeigu sutartys būtų persirašytos mažesne nei 28 centų už kWh kaina, atitinkamai, tokiu atveju nereikėtų papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto", - sakė R.Pocius.
Anot jo, vartotojams, užfiksavusiems kainą nuo 28 iki 56,5 cento už kWh, gali atrodyti, jog nėra paskatos keisti sutartis, nes galutinė kaina vis tiek jiems nesikeis.
Tačiau R.Pocius pagrasino, kad valstybės kompensacijos nustatytos kol kas tik iki liepos 1 dienos - dabar su tiekėjais sutartos kainos nuo vasaros gali likti nebekompensuojamos.
(2/3) Energetikai aiškina, jog kainos rinkoje kritusios, todėl reikia peržiūrėti sutartis su nepriklausomais tiekėjais. ''pixabay'' nuotr.
Redakcijos nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą