Sistema ir visuomenė pakanti gamtos niokotojams

Liepos 11-ąją į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi klaipėdietis Julius (redakcijai vardas ir pavardė žinomi). Tuomet jis dvi dienas fiksavo, kaip prie Danės virsta medžiai.

Tauralaukyje, vaizdingoje vietoje esančiame sklype Ievų gatvėje 17 ir šalia jo, intensyviai darbavosi ekskavatorius.

Tuomet klaipėdietį šokiravo ne tik pats faktas, bet ir tai, su kokiu akiplėšiškumu viskas buvo daroma. Medžių darbininkai nenustojo versti net tada, kai įvykio vietoje apsilankė ir pažeidimus pradėjo fiksuoti aplinkosaugininkai.

„Tik aplinkosaugininkai išvažiavo, po poros valandų vėl dirbo technika, pjūklai, virto medžiai. Skambiname vėl aplinkosaugininkams, tie sako, kad gal šakas smulkina“, - prieš daugiau nei mėnesį pasakojo vaizdo įrašu situaciją užfiksavęs Julius.

Užsipuolė „skundiką“

Tačiau šioje istorijoje ne mažiau nei pats gamtos niokojimo faktas stebina ir visuomenės požiūris į tokius neteisėtus veiksmus prieš gamtą.

Aplink teritoriją, kurioje gamtą niokojo galingas ekskavatorius, gyvena ir daug žmonių, viduryje dienos šioje vietoje nemažai praeivių. Tačiau, panašu, kad tik vienas Julius pastebėjo savivaliavimą ir pranešė apie galimą pažeidimą.

Dar keisčiau atrodė situacija po to, kai apie niokojamą Danės pakrantę informacija pasirodė portale www.ve.lt.

Po publikacija pasipylė komentarai, palaikantys pažeidėją ir puolantys tai paviešinusį Julių.

„Ar tas skundikas bent bandė prasibrauti per tuos šabakštynus kada nors? Gan sunku pasivaikščiojant ir neprigaudyti erkių tokiu laiku. Greičiausiai gyvena ne tokiose džiunglėse, o gražiai sutvarkytoje teritorijoje. Matyt, pavydas bambą griaužia. Esi gyvenimu nuskriaustas žmogus! 

Žmogus tvarko aplinką ir dar visokiems dykaduoniams reikės susimokėti baudų pavidalu. Asilas esi, skundike konkretus! Pasiimk maišiuką kada nors ir susirink šiukšles tenai, jei tiek gamta rūpiniesi, bent naudos bus iš tavęs kokios nors!“ - komentare po publikacija rašė asilu ir skundiku Julių išvadinęs anonimas.

„Buvo kemsynai, šiukšlynas, išvirtę medžiai, niekam nerūpėjo. Kai žmogus išvalė, sutvarkė, visi pradėjo pult“, - rašė kitas komentatorius.

Iškreiptas supratimas

Žinoma, ne visi komentatoriai palaikė pažeidėją, nes kita dalis turi atsakingesnį požiūrį į gamtą ir galiojančius įstatymus.

„Kas atsitiko “žmonėms„, kad taip elgiamasi su gamta. Egoizmas reiškiasi visa jėga - “aš taip noriu ir niekas manęs nesustabdys„. Koks iškreiptas supratimas apie gamtą - atseit, šabakštynai, reikia tvarkyti, nors tik taip vadinamuose “šabakštynuose„ gamta ir klesti, o ne tose biologinėse dykumose - kur tik skustos pievelės. 

O valstybės požiūris į gamtą toks pat, kaip ir to naikintojo - tad ko norėti, kad būtų kitaip. Kai atsibusim, gali būti per vėlu“, - rašė kitas komentatorius.

Taigi reaguojantieji į situaciją pasiskirstė į dvi dalis. Ir jei nedarysime prielaidos, kad „tvarkytoją“ palaikančius komentarus parašė pats „tvarkytojas“ ar koks kitas vienas asmuo, tai panašu, kad visuomenė yra pasiskirsčiusi į dvi panašiai vienodas dalis: vieni tokius neteisėtus veiksmus remia, kiti - smerkia. Na, o tuos, kurie yra abejingi, taip pat galime priskirti prie tos grupės, kurie tai pateisina.

Skyrė baudas

Kitas klausimas yra dėl institucijų, kurios įpareigotos kontroliuoti tokius pažeidėjus. Šiandien vienas tyrimas jau yra baigtas ir galime pasidalinti pirminiais rezultatais.

„Vakarų ekspresas“ gavo komentarą, kad Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai liepos 10-11 dienomis, gavę pranešimą apie Danės upės krantinėje pjaunamus medžius, nedelsdami sureagavo ir atliko apžiūrą vietoje.

„Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriaus ir Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus pareigūnai tyrimo metu nustatė, kad fizinis asmuo, neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės leidimo saugotinų želdinių šalinimui ir Valstybinės miškų tarnybos leidimo kirtimui miško žemėje, organizavo želdinių šalinimą nesuformuotame žemės sklype bei miškų ūkio sklype, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, - informavo AAD.

Departamento atstovai taip pat komentavo, kad, vadovaujantis LR želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą.

Vadovaujantis LR miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas.

© Nors už nelegalų medžių kirtimą numatytas ir technikos konfiskavimas, dažniausiai pažeidėjai tokios sankcijos išvengia. Edgaro VALECKO nuotr.

Už nustatytus pažeidimus - neteisėtą saugotinų želdinių (keturių liepų ir vieno ąžuolo) kirtimą, neteisėtą miško kirtimą (iškirstų medžių tūris - 9,272 kub. m) bei sunaikintą miško paklotę (1938,8 kv. m) - asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal: LR administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 2 dalį (taikoma bauda nuo 140 iki 300 eurų), pagal 271 straipsnio 4 dalį (taikoma bauda nuo 100 iki 200 eurų), 272 straipsnio 1 dalį (asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų).

„Asmeniui taip pat pateiktas pasiūlymas gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą - 11 718,22 euro. Ši žala yra skirta už saugotinų medžių iškirtimą, neturint leidimo, ir už savavališką miško kirtimą, neturint leidimo, ir miško paklotės sunaikinimą“, - informuoja AAD.

Minimalios baudos

Jau šios istorijos pradžioje apie įvykį pranešusiam Juliui buvo keista nuojauta, kad aplinkosaugininkai nedemonstruoja didelio noro fiksuoti pažeidimą.

Paaiškėjus skirtoms nuobaudos, ta nuojauta nelabai išsisklaido. Matome, kad pažeidėjas gali atsipirkti minimaliomis baudomis. Nežinia, ar taip jau pasisekė pažeidėjui, ar lėmė kiti faktoriai, bet aplinkosaugininkai nustatė, kad neteisėtai iškirsta 9,3 kub. m medienos. 

Todėl už tokį pažeidimą gresia minimali kodekse numatyta 60 eurų bauda su galimybe sumokėti 30 eurų. Jei aplinkosaugininkai būtų užfiksavę, kad nelegaliai iškirsta bet 8-9 proc. daugiau medienos, tai minimali bauda jau siektų 500 eurų, su galimybe sumokėti 250 eurų, jei pažeidimas padarytas pirmą kartą.

Dar įdomu ir tai, kad, pagal Civilinį kodeksą, šalia baudos yra numatyta ir galimybė konfiskuoti nusižengimo padarymo įrankius ir priemones. Tačiau AAD tokios sankcijos netaikė.

Privalomas priemonių konfiskavimas numatytas tik tuo atveju, jei pažeidimas daromas pakartotinai.

Šiuo atveju medžiams versti buvo naudojamas ekskavatorius, kurio kaina siekia ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Todėl jo konfiskavimas būtų jau ženkli sankcija.

Beje, „Vakarų ekspresas“ užfiksavo, kad ekskavatorius iš įvykio vietos buvo išvežtas dar tą patį liepos 11-osios d. vakarą.

Ši istorija rodo, kad pažeidėjas tikrai žinojo, kokios sankcijos gresia už daromus veiksmus, ir kad viską organizavo taip, kad jei pažeidimas būtų užfiksuotas, būtų taikomos tik minimalios nuobaudos.

Beje, visiškai dar nėra aišku, ar pažeidėjas iš viso sumokės baudas ir tą priskaičiuotą žalą gamtai - beveik 12 tūkst. eurų.

Jei jis to nepadarys geranoriškai, prasidės teismų maratonas. O tokiu atveju daug kas gali priklausyti nuo advokatų kvalifikacijos. Ir dar - jei toks pažeidimas bus „užkabintas“ ant pajamų ir turto neturinčio asmens?

Savivaldybė taip pat tikrins

Akivaizdu, kad ši istorija dar užsitęs, juo labiau kad į procesą įsijungia ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

„Apie nesaugotinų želdinių naikinimą valstybiniuose žemės sklypuose informuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl sklypo savininkui padarytos turtinės žalos“, - praneša AAD.

Taigi kol kas įvertinta žala tik už saugotinus medžius.

Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Andrius Žukas sako, kad informacija iš AAD gauta tik rugpjūčio 20 d., todėl savivaldybės specialistai jau planuoja vykti į įvykio vietą ir fiksuoti, kokia žala buvo padaryta medžiams ir krūmams, kurie nėra saugomi.

Anot jo, tai bus galima padaryti pagal išlikusias nupjautų medžių šaknis.

Čia irgi kyla klausimas, ar jau prabėgus 1,5 mėnesio po įvykio pavyks objektyviai įvertinti padarytą žalą. Tačiau taip veikia sistema, kad institucijos informacija dalinasi labai lėtai, o ir pažeidimus fiksuojantys gyventojai dažniausiai nežino, kad neužtenka pranešti vien AAD pareigūnams.

Po šios istorijos neišsisklaido įtarimas, kad pažeidėjai labai tiksliai įvertina galimas savo veiksmų pasekmes. Pirmiausia jie tikisi visuomenės abejingumo ir tai, kad niekas neinformuos kontroliuojančių institucijų. Jei pažeidimas vis dėlto fiksuojamas, viskas vyksta taip, kad nuostoliai būtų minimalūs.

Tiesiog akivaizdu, kad jei stataisi namą vaizdingoje vietoje prie upės, kurio kaina sieks ne vieną šimtą tūkstančių eurų, gali sau leist papildomų išlaidų, kad per langus atsivertų gražus vaizdas į upę, ir dar takelį iki jos nusitiesti.

Taigi yra visuomenės dalis, kuri įsitikinusi, kad kažkas tiesiog pavydi Ievų gatvės 17 sklype namą statančiam tautiečiui ir jį skundžia todėl, kad patys tokio namo turėti negali.

Tokiose situacijose gera pamoka būtų tiesiog paskelbti pažeidėjo asmenybę, tačiau jo privatumą saugo įstatymai.

„Anglijoj du durneliai už vieną ąžuolą gavo sanatorijos (kalėjimo. - Autor. past.) po 4,5 metų. Manau, kad Lietuvoje nepamaišytų, kas tie pinigai, o, va, gyvenimo laikas - tai kas kita...“ - sprendimą siūlo ve.lt skaitytojas. Bet čia ne Anglija, o Lietuva...