Kretingiškis daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos Melioratorių g. Nr. 59 pirmininkas Albertas Butenis ėmėsi iniciatyvos parengti namo rūsius galimiems karo grėsmės atvejams, kad juose būtų galima pasislėpti per oro ir gal net per branduolinę ataką.
„Suprantama, yra parengtos slėptuvės visuomeniniuose pastatuose. Bet ar bus laiko ten slėptis, ypač – senyvo amžiaus žmonėms, kuriais mes patys galime pasirūpinti“, – kalbėjo A. Butenis.
Pasitaręs su gyventojais, jis pasirūpino priešgaisrine sauga, sutvarkė elektros laidus, iššvarino patalpas, numatė, kur galėtų būti įrengtas radijas, fekalinė duobė ekstremalios situacijos sąlygomis.
„Manau, būtų tikslinga įrengti ir geriamojo vandens prieigą – tai techniškai visiškai įmanoma, juolab kad, nenaudojant vandens, kranas būtų užplombuotas“, – A. Butenis neslėpė, kad jis raštu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, kad ji surastų lėšų šiam sumanymui įvykdyti – gali būti, kad tokia idėja neaplenks ir kitų bendrijų, kurios galbūt taip pat norės įsirengti geriamojo vandens prieigas daugiabučių rūsiuose.
Butų savininkų bendrijos pirmininkas sakė sulaukiantis ir skeptiško požiūrio – neva kas tuose rūsiuose slėptųsi, jeigu jie – prikrauti daiktų, ne visi tvarkingai juos yra sudėję.
„Neįžvelgiu jokių problemų – jeigu kas ir trukdytų, manau, per 5 minutes tie rūsiai būtų iškraustyti“, – pastebėjo jis, klausdamas, kokių veiksmų daugiabučio namo butų savininkų bendrija gali imtis, kad nepažeistų tvarkos, kokie yra teisiniai tokios iniciatyvos aspektai, o ir mokymai bendrijų pirmininkams labai praverstų.
Turės nuspręsti rajono taryba
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė sakė susipažinusi su administracijai A. Butenio adresuotu raštu.
„Jeigu gyventojai patys už savo lėšas nori įsirengti geriamojo vandens prieigą – jie ir gali tai padaryti, Savivaldybės leidimo ar dar kažkokių nurodymų tikrai nereikia. Tik rekomenduotume rūsius išsivalyti, išnešti nereikalingus daiktus.
Tačiau dėl finansinės Savivaldybės paramos reikia svarstyti, todėl su šiuo raštu administracija ketina supažindinti rajono Savivaldybės tarybą, kad ši nuspręstų – pritarti ar ne iniciatyvai ir kur surasti lėšų. Įrengti geriamojo vandens prieigą didelė prabanga nebūtų“, – V. Turauskaitė sakė, kad Savivaldybė dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos pasitarime būtent dėl kolektyvinės saugos statinių, valstybė juos inventorizuoja, tačiau apie daugiabučių namų rūsius atskirai kalbėta nebuvo, valstybės parama tam nenumatyta.
Tačiau V. Turauskaitė suabejojo, ar įrengti geriamojo vandens prieigas daugiabučių rūsiuose būtų tikslinga: „Vidaus reikalų ministerija akcentavo, kad apsirūpinti vandeniu labiau rekomenduojama kitais būdais – juk per antskrydžius ir apskritai karo sąlygomis elektros energijos tiekimas nutrūksta, o turimi resursai pirmiausia būtų panaudojami ligoninėms, globos įstaigoms aprūpinti. Nelikus elektros energijos, nutrūktų ir vandens tiekimas.“
Administracijos direktoriaus pavaduotojos pastebėjimu, mokymus bendrijų pirmininkams surengti nebūtų problema: tokie mokymai jau buvo surengti kolektyvinės saugos statinių vadovams, apie tokius mokymus verta pagalvoti, sukviečiant daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų bendrijų pirmininkus.
Įstatymai nedraudžia rengti slėptuves
A. Butenį domino ir teisiniai jo iškeltos iniciatyvos aspektai: „Už ką atsako bendrijų pirmininkai? Ar mes galime imtis iniciatyvos rengti slėptuves, kokie reikalavimai tam keliami?“
„Pajūrio naujienų“ prašymu, į šiuos klausimus atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys advokato padėjėjas Vaidas Poplovuchinas, atstovaujantis advokato K. Poplovuchino kontorai Vilniuje.
Jis pripažino, kad, Rusijos Federacijai sukėlus karą Ukrainoje, karo grėsmės nuojauta mus aplanko vis dažniau, todėl poreikis įsirengti saugias patalpas pavojaus atveju yra natūralus ir priimtinas.
Teisininkas paaiškino, kad slėptuvių įrengimą numato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 1-52, ir slėptuvių įrengimui taikomi pakankamai griežti reikalavimai – patalpos turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2005, Nr. 115-4195), reikalavimus, pirmenybė teikiama mūriniuose, monolitiniuose statiniuose esančioms patalpoms su gelžbetoninėmis konstrukcijomis, rūsiams, pusrūsiams, cokoliniams aukštams, eksploatuojamoms slėptuvėms, statinio patalpoms, kurias prireikus būtų galima greitai užsandarinti.
Parinktos patalpos turi atitikti gaisrinę saugą, visuomenės sveikatos saugą, gyventojų apsaugą įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai, aplinkos apsaugą, apsaugą nuo triukšmo, energijos taupymą, šilumos išsaugojimą, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe nustatančių teisės aktų reikalavimus; patalpų parametrai (temperatūra, natūralus ir dirbtinis apšvietimas, triukšmo lygis), evakavimo(si) keliai ir evakuaciniai išėjimai turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taip pat turi būti įrengtos vėdinimo, filtravimo ir kitos sistemos.
„Teisės aktuose numatytiems reikalavimams įgyvendinti reikia nemažai lėšų ir laiko, tačiau įstatyme nėra jokio draudimo daugiabučio namo gyventojams įsirengti patalpas, kurias būtų galima naudoti karo pavojaus atveju.
Taigi esant gyventojų sutarimui daugiabučio rūsį taip pat galima paversti saugesne vieta“, – V. Poplovuchinas pasidžiaugė, kad esama tokių iniciatyvių žmonių, kurie rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų saugumu.
PATARIMAI RENGIANT SLĖPTUVĘ DAUGIABUČIO RŪSYJE
*Geriausiai tinka rūsiai su betoniniais perdengimais, tvirtomis sienomis.
*Palei sieną sukalkite tvirtas plačias lentynas. Esant reikalui lentynos daiktams sudėti gali būti panaudotos kaip suolai ar gultai. Įsitikinkite, kad gultai atlaikys žmogaus svorį.
*Iš anksto pagalvokite apie antrą išėjimą iš rūsio, patartina priešingoje pusėje nei esantis išėjimas, ir, jeigu yra galimybė, įsirenkite jį – avarinio išėjimo įrengimą būtina suderinti savivaldybėje.
*Rūsyje iš anksto turi būti įrengta ventiliacijos anga. Pagalvokite ir apie papildomą ventiliaciją – tam tiks apie 150 mm skersmens vamzdis. Pagalvokite, kaip galėsite greitai jį pritaikyti.
*Jeigu rūsyje turite krosnelę, jos dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką, o grindys po krosnele apsaugotos nuo galimo užsidegimo: išklotos plytomis, uždengtos betonine plokšte ir pan.
*Rūsio grindis išklokite lentomis ar medžio plokštėmis šilumai sulaikyti.
*Jeigu rūsys su langais, turėkite maišų. Rūsio langai iš išorės turi būti uždengti smėlio pripiltais maišais, kad į vidų nepatektų skeveldros.
*Atneškite į rūsį portatyvinę viryklę (dujinę), žibalinę lempą.
*Rūsyje laikykite dalį atsargų ( vandens, maisto), šiltų drabužių, būtinųjų reikmenų. Vandeniui laikyti turėkite 40 l talpos bidoną ar kitą talpą.
*Pagalvokite ir iš anksto nuspręskite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Tam galima naudoti ir kibirą su dangčiu.
*Daugiabutyje užteks kelių krosnelių visam rūsiui – pastatyti šalia rūsio langų, o dūmtraukius išvesti pro langus. Krosnelės atliks ir apšvietimo funkciją, ji gali praversti bendrai gaminant valgį.
Taip pat skaitykite
