Smurtas ir priekabiavimas darbą paverčia kančia

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) skambina pavojaus varpais. Praėjusiai metais Darbo kodekso 30 straipsnyje įvardijamų pažeidimų skaičius, lyginant su užpraėjusiais metais, išaugo net 48 procentais.

Užpernai užfiksuoti 122 tokie pažeidimai, o štai pernai jų skaičius padidėjo iki 181.

Minėtas Darbo kodekso straipsnis reglamentuoja darbuotojų garbės ir orumo gynimą, smurto ir priekabiavimo draudimą.

VDI teigimu, per metus 21 procentu išaugo ir darbdaviams įteiktų reikalavimų pašalinti pažeidimus skaičius. 2025 metais jų įteikta 136, 2024 metais - 112.

Už nustatytus pažeidimus pernai 46 ūkio subjektų vadovams taikyta administracinė atsakomybė. Iš jų 10 - už psichologinio smurto taikymą darbuotojų atžvilgiu.

Psichologinis smurtas darbo vietoje dažniausiai prasideda ne nuo didelio konflikto, o nuo mažų nepagarbos formų, prie kurių pamažu priprantama.

Psichologinis smurtas darbo vietoje išlieka viena jautriausių ir sudėtingiausių darbo santykių problemų.

Teigiama, kad visuomenėje tokie atvejai sulaukia vis didesnio rezonanso. Reaguojama jautriau, viešai aptariamos organizacijų vertybės, vadovų atsakomybė, darbuotojų gerovė.

VDI akcentuoja, kad pernai išaugęs skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto skaičius rodo brandesnį požiūrį į darbo kultūrą kaip į žmogaus orumo dalį.

„Psichologinis smurtas darbo vietoje dažniausiai prasideda ne nuo didelio konflikto, o nuo mažų nepagarbos formų, prie kurių pamažu priprantama. Todėl darbdavių atsakomybė - neapsiriboti vien dokumentuose įrašytomis prevencijos tvarkomis, bet kurti tokią darbo aplinką, kurioje žeminantis ar agresyvus elgesys nebūtų laikomas norma“, - tikina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas.

Gamyba ir švietimas

Praėjusiais metais daugiausia skundų gauta iš žmonių, dirbančių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei švietimo sektoriuose. Tačiau daugiausia konkrečių pažeidimų nustatyta apdirbamosios gamybos ir švietimo įmonėse.

Pasak specialistų, tai rodo, kad psichologinio smurto problema išlieka aktuali tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Ypač ten, kur būdingas intensyvus tarpasmeninis bendravimas, sudėtingi darbo santykiai ir didelė emocinė atsakomybė.

„Visi darbdaviai privalo užtikrinti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, ar kuriais siekiama darbuotojus įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. 

Smurto ir priekabiavimo prevencija - vienas efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai darbo aplinkoje nepatirtų minėtų neigiamų veiksnių. Ją vykdyti privalo kiekvienas darbdavys, nepriklausomai nuo įmonės, įstaigos ar organizacijos dydžio ar ekonominės veiklos rūšies“, - pabrėžė VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja, vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė.

Pajūris - ne išimtis

VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas, vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pranešimų apie tokius pažeidimus pajūryje yra, ir gana nemažai.

Klaipėdos teritoriniame skyriuje jie tiriami nėra. Tuo sostinėje užsiima specialiai įkurtas minėtas VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius.

V. Ročio teigimu, įvairiausių priekabiavimų darbe pasitaiko retai. Kur kas dažniau darbuotojai skundžiasi patiriamu įvairiausiu darbdavių spaudimu.

Paprastai jis pradedamas norint kažkuo neįtinkančiu darbuotoju atsikratyti - siekiant jį atleisti iš darbo. Ir geriau, kad išeitų savo noru.

„Šiomis dienomis sulaukiau skambučio iš vieno darbuotojo žmonos. Vyras išdirbo vienoje darbovietėje 13 metų. O dabar atėjo darbdavys ir sako, jog nori, kad šis išeitų iš darbo. Žmogus nieko nepažeidė, o jį norima atleisti. Vietoje jo nori priimti kitą žmogų. Prasideda psichologinis spaudimas. Leidžiama aiškiai suprasti, kad mes vis tiek ieškosime ir rasime būdų, kaip tave atleisti. 

© VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo, vyriausiojo darbo inspektoriaus Vytauto Ročio teigimu, darbdavys spaudimą paprastai pradeda norėdamas atsikratyti kažkuo neįtinkančiu darbuotoju.

Darbuotojas iš karto pradeda jausti spaudimą. Ateina į darbą ir galvoja, kaip čia kažko nepridaryti, bei laukia, kada prieš jį bus imtasi konkrečių veiksmų. Įsivaizduokite, kaip žmogui dirbti. O tokių atvejų yra gana nemažai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Ročys.

Trūksta žinių

Pernai VDI išnagrinėjo 462 skundus ir pranešimus dėl psichologinio smurto. Tai 26 procentais daugiau nei 2024 metais ir beveik dvigubai daugiau nei 2022 metais.

Tačiau tik kas trečiame skunde nurodyta informacija pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino.

Nepasitvirtinusių skundų ir pranešimų statistika leidžia daryti išvadą, kad darbuotojams visgi dar trūksta žinių apie smurto ir priekabiavimo sampratą, teisių gynimo galimybes bei įrodymų rinkimo svarbą.

„Viena vertus, darbuotojai tampa vis drąsesni. Jie aktyviau kreipiasi, netoleruoja žeminančio elgesio ir vis dažniau suvokia teisę dirbti saugioje aplinkoje. Kita vertus, jie dažnai nerenka įrodymų, galinčių patvirtinti smurto ar priekabiavimo faktą, nežino, kur reikia kreiptis, patyrus nepriimtiną bendradarbio ar tiesioginio vadovo elgesį“, - pažymi L. Mironovienė.

© VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja, vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė pastebi, kad darbuotojai tampa vis drąsesni ir netoleruoja žeminančio elgesio.

VDI vertinimu, nors dauguma darbdavių formaliai taiko teisės aktuose numatytas prevencines priemones, jos ne visada yra pakankamos ar įgyvendinamos laiku. Įmonėse patvirtintos prevencijos tvarkos ne visada veikia praktikoje - trūksta aiškių procedūrų, konfidencialumo užtikrinimo ar realios reakcijos į pranešimus.

Taip pat trūksta vadovavimo kultūros, žinių ir sąmoningumo. O tai gali didinti emocinę įtampą kolektyvuose ir smurto riziką, ypač kur vyrauja didelė emocinė ir darbo krūvio įtampa.

„Minėtus trūkumus būtina šalinti taikant prevencines priemones, didinant darbuotojų informuotumą ir organizuojant mokymus“, - akcentavo L. Mironovienė.

Prevencija

Kaip darbdaviai laikosi Darbo kodekse nurodytų pareigų smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje, VDI inspektoriai tikrina atlikdami planinius ir neplaninius patikrinimus, atlikdami tyrimus pagal gautus pranešimus ir skundus.

Praėjusiais metais tikrintas 1 761 ūkio subjektas.

2025-aisiais VDI maždaug 1 000 ūkio subjektų vadovų išsiuntė prevencinius laiškus, ragindama atsakingai įgyvendinti teisės aktuose numatytas priemones, peržiūrėti jų veiksmingumą ir užtikrinti saugią darbo aplinką. Ši priemonė bus taikoma ir šiais metais.

„Šiemet planuojame kryptingai stiprinti prevencines priemones, skirtas smurto ir priekabiavimo darbe mažinimui. Organizuosime viešus seminarus, parengsime darbuotojams ir darbdaviams skirtas atmintines bei metų viduryje atliksime įmonių elektroninę apklausą, skirtą darbdaviams savarankiškai įsivertinti, ar jų vykdoma smurto ir priekabiavimo darbe prevencija atitinka teisės aktų reikalavimus. 

Siekiame, kad smurto ir priekabiavimo darbe prevencija būtų ne formalus dokumentas, o realiai veikianti sistema, kurią darbdaviai įgyvendina ir darbuotojai pasitiki“, - planais pasidalino L. Mironovienė.