Šventojoje poilsiavusi moteris ieško jai gyvybę išgelbėjusių praeivių: jeigu ne jie, būtų mirusi

Nelaimė įvyko baigiant valgyti kavinėje

Apie tai, kas įvyko, portalui „Delfi“ papasakojo nukentėjusiosios dukra.

„Tai įvyko rugpjūčio 13 dieną, tarp 10 ir 11 val. Šventojoje, netoli ukrainietiškų patiekalų kavinės, kurios tikslaus pavadinimo nepasakysiu.

Mama su savo vyru ir pusbroliu nuėjo pavalgyti į kavinę. Sėdėjo lauke, terasoje. Sulig paskutiniu kąsniu ir paskutiniu gurkšniu kavos pajuto geliantį skausmą burnoje ir staigiai viską išspjovė“, – pasakojo duktė.

Pasirodo, moteris nepastebėjo, kad į jos burną pateko jai įgėlęs vabzdys. Nuo įgėlimo pradėjo tinti lūpos, tad padavėjo paprašė atnešti ledukų atšaldyti sugeltą vietą.

Moteris nieko blogo neįtarė. Juolab, kad vos prieš savaitę širšė buvo įgėlusi ir jos pusbroliui, bet šis atsipirko tik lūpos ištinimu.

Taigi, pamanė, kad jai taip pat patins lūpa ir praeis.

„Mama atsikėlė eiti namo. Paėjo apie 50 metrų ir pajuto silpnumą, visa išbalo. Jai pradėjo tinti kvėpavimo takai, mama pradėjo dusti.

Tada prisėdo ant šaligatvio ir pajuto, kad pradėjo nebesiorientuoti aplinkoje, aiškiai nebematė nieko aplink, girdėjo tik kažkokius garsus.

Žodžiu, įvyko alerginė reakcija ir mama pradėjo alpti“, – tęsė pasakojimą nukentėjusiosios dukra.

Laimė, pro šalį ėjo dvi moterys ir du vyrai. Pamatę, kad moteriai bloga, neliko abejingi.

„Išsiaiškinę, kas nutiko, tuoj pat davė pakramtyti kažkokių vaistų ir suleido adrenalino. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri mamą nugabeno į ligoninę.

Pasak pačių medikų, dar kelios akimirkos ir mamą būtų vežę ne į Skubios pagalbos-priėmimo skyrių, o į morgą“, – sakė su „Delfi“ redakcija susisiekusi moteris.

Kad yra alergiška, nė nenutuokė

Pasidomėjus, ar moteris žinojo, kad yra alergiška, pašnekovė sakė, kad ne.

„Jai buvo anksčiau įgėlusios bitės, bet tokios reakcijos niekad nebuvo. Gal dėl to, kad dabar įgėlė veido srityje, kuri yra jautresnė ir pavojingesnė?“ – svarstė pašnekovė, paraginusi ir kitus būti budresniais, ypač šiltuoju metu valgant maistą lauko kavinėse, kai aplinkui skraido vabzdžiai.

Nukentėti, be abejo, galima visur – net ir namuose.

Po nelaimės moteris nusipirko adrenalino injektorių, išdalino jų ir artimiesiems, įspėjusi, kas gali nutikti.

„Norėtųsi paskleisti žinią, kad žmonės nebūtų abejingi ir lengvabūdiškai į tai nežiūrėtų. Pirmąją pagalbą galima suteikti, kol laukiama greitosios, bet tik tada, jei po ranka turi reikiamų priemonių. Tai gali išgelbėti gyvybę bet kuriam žmogui!

Ši situacija privertė susimąstyti apie gyvybės trapumą, kaip greitai ir lengvai jos gali nebelikti“, – sakė moteris.

Pašnekovė paprašė paskleisti žinią kuo plačiau ir norėtų, kad atsilieptų jos mamai gyvybę išgelbėję žmonės, nes nori jiems atsidėkoti.

„Su jumis susisiekiau mano mamos prašymu, kuri labai norėjo atsidėkoti žmonėms, tą lemtingą akimirką buvusiems šalia ir padėjusiemss.

Kadangi tų žmonių nepažįstame, nežinome, kaip su jais susisiekti.

Norime paskleisti padėkos žinutę, kuri, tikimės, kažkaip juos pasieks, o kartu informuoti visuomenę ir atkreipti dėmesį, kad, rodos, nekalta situacija (kaip šįkart, įgėlus bitei) per akimirką gali apversti gyvenimą aukštyn kojomis.

Dėkoju Dievui ir tiems žmonėms, kurie atsidūrė tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir buvo tam pasiruošę.

Beje, moteris, kuri su savimi turėjo adrenaliną ir jį suleido, pasakojo, kad pati neseniai buvo atsidūrusi tokioje situacijoje.

Vien dėl to, kad suprato, kokia tai gali būti rimta situacija ir kaip tragiškai gali baigtis, ji turėjo su savimi adrenalino“, – sakė moteris.

FOTO: Shutterstock

Ne visi žino, kad yra alergiški

Remiantis tyrimų duomenimis, plėviasparnių vabzdžių (bitės, vapsvos arba širšės) nuodams alergiški yra apie 3,5 proc. vaikų ir 7 proc. suaugusiųjų.

Taigi stiprios alerginės reakcijos suaugusiems žmonėms pasireiškia dvigubai dažniau nei vaikams.

Alergologijos klinikos „Drauge“ gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė portalui „Delfi“ pasakojo, kad nemažai žmonių nežino turintys įsijautrinimą plėviasparnių vabzdžių įgėlimams ir net nesupranta, kad juos ištiko alerginė reakcija.

Algirda Krisiukėnienė / FOTO: Pranešimo siuntėjų nuotr.

„Bitininkai yra ypatingos drąsos žmonės. Dažnu atveju juos į gydymo įstaigą priverčia kreiptis tik artimieji, kai bitininkai patiria jau gana stiprias alergines reakcijas, pvz., silpnumą, kartais ir trumpalaikį sąmonės sutrikimą ar veido sutinimą.

Jie patys tai vertina kaip normalią reakciją į bičių įgėlimus ir retas kuris dėl to kreipiasi į medikus“, – šyptelėjo daktarė A. Krisiukėnienė.

Anot medikės, net ir iš tų, kuriems nustatomas įsijautrinimas plėviasparnių vabzdžių nuodams, tik beveik kas antras kreipiasi į medikus arba dėl to, kad kažkas taip liepė, arba tada, kai reakcijos pradeda sunkėti ir jau pasidaro grėsmingesnės.

„Tik kalbantis su pacientais sužinai, kad jau apie 10 metų jie stebi akivaizdžias alergines reakcijas, kurias vertindavo kaip normalias.

Pvz., po įgėlimo pasitaikantį silpnumą vertindavo kaip po išgąsčio atsirandančią reakciją, bandydavo gelbėtis gerdami vandenį, ramindamiesi ir tiek.

Nagrinėjant sunkių anafilaksinių reakcijų atvejus retrospektyviai, dažnai sužinai, kad žmogus turėjo ne vieną alerginę reakciją, kartais net labai išreikštą, bet tiesiog niekur nesikreipė ir į tai nekreipė dėmesio“, – sakė daktarė A. Krisiukėnienė.

Taip elgtis pavojinga, pasak gydytojos, jeigu žmogus yra alergiškas, vabzdžio įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei, o laiku nesuteikus tinkamos pagalbos – net pasibaigti mirtimi.

Kada reakcija į įgėlimą normali?

Širšė ant maisto gabalėlio / FOTO: Shutterstock nuotr.

Daktarė A. Krisiukėnienė anksčiau platintame pranešime žiniasklaidai pasakojo, kad įgeldami vabzdžiai suleidžia nuodus, todėl tai sukelia tam tikrą mūsų imuninės sistemos reakciją.

Ši reakcija ne visada yra alerginė.

Daugeliu atveju ji – uždegiminė, t. y. imuninė sistema siekdama neutralizuoti į organizmą patekusius nuodus reaguoja į juos uždegimu – įgėlimo vieta patinsta, ją ima niežėti, jaučiamas skausmas.

Tačiau, jeigu patinimas siekia daugiau nei 10 cm, o uždegimo simptomai išsilaiko ilgiau nei parą, jau galima įtarti vietinę alerginę reakciją.

Nors ši reakcija nekelia grėsmės gyvybei, siekiant išvengti stipresnių reakcijų ateityje, tkiu atveju vertėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą ir aptarti prevencijos veiksmus.

FOTO: DELFI / Šarūnas Mažeika

Jeigu įgėlus vabzdžiui atsiranda bėrimas kitose (ne įgėlimo) kūno vietose, vabzdžiui įgėlus ne į veido sritį, patinsta veidas, lūpos, jaučiamas dusulys, svaigimas, krenta kraujospūdis, tai – jau sisteminė alerginė reakcija plėviasparnių vabzdžių nuodams.

Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, o vėliau – į gydytoją alergologą-klinikinį imunologą ir aptarti gydymo planą.

Įdomu tai, kad alerginė reakcija plėviasparnių vabzdžių nuodams nesivysto vabzdžiui įgėlus pirmą kartą.

„Tam reikalinga ankstesnių įgėlimų istorija, kad imuninė sistema jau būtų susipažinusi su tuo alergenu ir, siekdama nuo jo apsiginti, pradėjusi gaminti specifinius imunoglobulino E antikūnus.

Tuomet vėlesnio įgėlimo metu imuninė sistema į tą patį nuodą jau gali reaguoti kaip į alergeną, sukeldama alerginę reakciją“, – kalbėjo ji.

Kaip išvengti įgėlimo?

Gydytoja portalui „Delfi“ pasakojo, kad plėviasparnius vabzdžius vilioja įvairūs kvapai: ne tik kvepalai, bet ir kartais mums patiems nemalonus prakaito kvapas.

„Tam tikri eteriniai aliejai, tarkime, pipirmėtės, gali juos šiek tiek nubaidyti, bet su tam tikromis išlygomis.

Tad, norint būti visiškai apsisaugojusiems, reikėtų vengti bet kokių kvapų – ir malonių, ir nemalonių, taip pat ryškiaspalvių drabužių, raštų, imituojančių augalą, žydėjimą ir žiedą“, – patarė gydytoja A. Krisiukėnienė.

Gamtoje reikėtų vengti vaikščioti basomis po žydinčią pievą.

Itin atsargiems patartina būti geriant ar užkandžiaujant.

Pasak specialistės, daugumai žmonių, kuriems vystosi sisteminės alerginės reakcijos, vabzdžiai būna įgėlę į burnos sritį, vabzdžiui ten patekus su maistu ar gėrimu.

Taip nutiko ir minėtai Šventojoje poilsiavusiai moteriai.

Anot gydytojos A. Krisiukėnienės, vabzdžio įgėlimas į burną ar ryklę gali būti pavojingas net nealergiškam žmogui – vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus ir jis gali pradėti dusti. Todėl gerti atvirame ore reikėtų tik iš gertuvės ar buteliuko, o atsigėrus – būtinai jį užsukti,

Valgant reikėtų atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, vapsva ar bitė, kad kartu su maistu neįsidėtumėte vabzdžio į burną.

„Itin atsargiems būnant gamtoje būtina būti turintiems aukštą anafilaksinio šoko riziką žmonėms.

Jeigu žinote, kad esate alergiškas plėviasparnių vabzdžių įkandimui, su savimi visada privalote turėti epinefrino autoinjektorių“, – įspėjo gydytoja alergologė-klinikinė imunologė.

Ką daryti įgėlus vabzdžiui?

Įgėlus bitei, gydytoja patarė kuo skubiau pašalinti geluonį, nes iš jo dar kurį laiką išsiskiria nuodai.

Vapsvos ir širšės geluonies nepalieka.

Įgėlimo vietą patariama dezinfekuoti, nes kartu su nuodais vabzdžiai suleidžia įvairių teršalų bei mikrobų.

Moteris gėlėta suknele / FOTO: Shutterstock

Vapsva / FOTO: Shutterstock

Jeigu žmogus plėviasparnių vabzdžių nuodams nėra alergiškas, įgėlimo vietoje jis tiesiog jaus skausmą, niežėjimą, taip pat galimas nedidelis patinimas.

Siekiant sumažinti šiuos simptomus, įgėlimo vietą patariama šaldyti.

Vabzdžiui įgėlus į galūnę, jeigu įmanoma, patariama ją šiek tiek pakelti į viršų.

Tam, kad išvengti antrinių odos infekcijų, įgėlimo vietos reikėtų stengtis nekasyti.

Jeigu įgėlus vabzdžiui žmogui vystosi vietinė alerginė reakcija, rekomenduojama ta pati rutina – gėluonies pašalinimas, dezinfekcija, įgėlimo vietos šaldymas, galūnės pakėlimas.

Taip pat reikėtų išgerti antihistamininių vaistų, kuriuos galima įsigyti vaistinėse.

A. Krisiukėnienės teigimu šių priemonių dažniausiai pakanka alerginei reakcijai nuslopinti.

Jeigu įkandimo vietoje ilgą laiką išlieka niežėjimas, norint, kad greičiau praeitų uždegimas, galima ją patepti antihistamininiu tepalu. Tokiu atveju taip pat reikėtų suplanuoti vizitą pas gydytoją alergologą.

Jeigu pastebima sisteminė alerginė reakcija ir pacientas neturi parengto plano, ką daryti ir kaip elgtis, reikėtų imtis jau išvardintų veiksmų ir kviesti greitąją pagalbą.

Atvykę gydytojai suteiks būtiną pagalbą ir nukreips gydytojo alergologo konsultacijai.

Jeigu vystosi labai sunki sisteminė alerginė reakcija, atsiranda pykinimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, silpnumas, žmogų reikia paguldyti horizontaliai ant grindų arba kito kieto pagrindo, pakelti jo kojas.

Jeigu nukentėjęs žmogus su savimi turi epinefrino (adrenalino) injektorių, vaistus reikia sušvirkšti į šlaunies ar peties raumenis ir kviesti greitąją pagalbą.

Jeigu adrenalino injektoriaus neturite, kol laukiate medikų, nukentėjusiajam reikėtų duoti išgerti bent antihistamininių vaistų.

Kaip išvengti pavojaus gyvybei?

Pastebėjus neįprastus plėviasparnių vabzdžių nuodų ar tam tikrų maisto produktų sukeliamus simptomus ir norint išvengti anafilaksinio šoko, būtina laiku kreiptis į gydytoją alergologą.

Tik atlikus tam tikrus tyrimus, galima įvertinti riziką žmogui ateityje patirti šią gyvybei pavojingą būklę. Pasak pašnekovės, tam ypač praverčia molekulinės diagnostikos tyrimai, leidžiantys anafilaksinio šoko riziką įvertinti itin tiksliai.

Jeigu ši rizika aukšta, pacientui išrašomas kompensuojamas epinefrino (adrenalino) autoinjektorius, paaiškinama, kaip atpažinti pavojingą būklę ir kaip šiuo injektoriumi naudotis, kad prireikus, jis ar jo artimieji galėtų suteikti reikalingą pagalbą.

Gydytojos teigimu, adrenalinas yra vienintelė priemonė, padedanti suvaldyti anafilaksinę reakciją ir galinti išgelbėti ją patyrusio žmogaus gyvybę.

O geriamieji vaistai nuo alergijos tokiu atveju gali būti neefektyvūs.

Turintiems padidintą anafilaksinio šoko riziką taip pat rekomenduojamas plėviasparnių vabzdžių alergijos gydymas specifine imunoterapija.

Šis gydymas siūlomas ir tiems žmonėms, kuriems po vabzdžio įgėlimo pasireiškė vietinė alerginė reakcija, tačiau jų darbo specifika ar gyvenimo sąlygos kelia didesnę vabzdžių įgėlimo riziką.

Atlikus kraujo tyrimus ir patikslinus, kokio vabzdžio nuodams žmogus yra alergiškas, terapijos metu į paodį leidžiamas labai nedidelės koncentracijos tuose nuoduose esančių baltymų ekstraktas.

Injekcijos atliekamos sistemiškai, tam tikru gydymo režimu, gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų.

Gydymo metu ekstrakto dozės pamažu didinamos tol, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema pradeda į jį nebereaguoti, t.y. išsivysto tolerancija.

Šios terapijos efektyvumas siekia iki 97 proc., taigi, baigus gydymą, vabzdžio įgėlimo metu pacientui nebesivysto alerginės reakcijos.

Epinefrino (adrenalino) autoinjektorius / FOTO: Shutterstock