Taikomos lengvatos stebina uostamiesčio verslininkus

Tačiau net ir pritaikius šią nuolaidą Klaipėdos verslininkai už visa tai mokės daugiau nei analogiškos vertės patalpas turintys verslininkai Kaune ar Vilniuje. Dėl šio ir kitų verslininkams svarbių klausimų dar praėjusią savaitę buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybę. Diskusija šia tema vyksta ir šiandien.

„Kadangi nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai yra skaičiuojami visiems komercinių patalpų naudotojams, šių mokesčių dydis ir jo taikymo metodika ypač svarbūs. Pareigą deklaruoti ir mokėti šiuos mokesčius turi turto savininkai, tačiau pagal visame pasaulyje populiarią praktiką realią veiklą vykdo ir patalpomis naudojasi nuomininkai - dažniausiai jauni, pradedantys verslininkai. Lietuvoje paskelbus karantiną, daugumos verslų veikla buvo sustabdyta, pajamų nebeliko, o patalpų išlaikymo sąnaudos liko nesumažėjusios. Tam, kad patalpų nuomininkas gautų iš valstybės subsidiją nuomos sąnaudoms, patalpų nuomotojas privalėjo ne mažiau kaip 30 procentų sumažinti nuomos mokestį, dalis patalpų savininkų visai neėmė mokesčio už kelis mėnesius“, - buvo teigiama Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pateiktame rašte.

Reikalauja mažesnio tarifo

Buvo akcentuojama, kad net ir pritaikius jau minėtą 10 procentų nuolaidą, Klaipėdos verslininkai sumine išraiška turės sumokėti daugiau nei analogiškos vertės patalpas turintis verslininkas Kaune, Vilniuje. Mat šiuose miestuose ir be nuolaidų mokestinis koeficientas yra 0,7, o ne 0,8.

Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė teigė, kad Vilniuje mažesnis lengvatinis tarifas yra taikomas pagal pastatų paskirtį, t. y. viešbučių, poilsio, maitinimo, kultūros. Kaune lengvatinis tarifas taikomas pagal teritoriją: naujamiestyje ir senamiestyje ir taip pat vykdant veiklą, kuri susijusi su knygų, suvenyrų, antikvaro, maisto ir gėrimų mažmenine prekyba.

„Pas mus, Klaipėdoje, 0,8 proc. tarifas yra pagrindinis, o lengvatinis - 0,5 proc. Pastarasis tarifas taikomas mažoms įmonėms ir nekilnojamojo turto vystytojams, kurie pastato gyvenamuosius būstus. Tačiau senamiestyje, miesto centre ir Smiltynėje mes taikome lengvatinį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kuris yra mažinamas 100-u, arba kitaip tampa nuliniu tarifu, arba 50 procentų“, - pasakojo K. Petraitienė.

Pasak vedėjos, palyginti su Kaunu ir Vilniumi, Klaipėdos miesto savivaldybės siūlymas yra žymiai geresnis, nes yra taikomas arba nulinis tarifas, arba mažinamas 50 procentų.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifų įstatymas numato nekilnojamojo turto mokesčio tarifą intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, kurią nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes ir t. t. Klaipėdos mieste pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra 0,8 proc., Vilniuje ir Kaune - 1 proc., o Klaipėdos rajone - 0,9 proc.

VMI vertins apyvartą

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjunga pabrėžia, kad Klaipėdoje atsiranda problemų dėl mokestinės lengvatos taikymo: ji netaikoma pagal prašymus vėliau įtrauktiems į VMI nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, taip pat netaikoma patalpų savininkams, kurie pagal ilgalaikes sutartis savo patalpas nuomoja pandemijos metu uždraustiems verslams ir yra nukentėję nuo COVID-19 pasekmių.

K. Petraitienė atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais Tarybos sprendimu buvo nutarta įmonėms, įtrauktoms į VMI sudarytą nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, suteikti 10 procentų dydžio nuolaidą nekilnojamojo turto bei žemės mokesčiams.

„Šitas VMI sąrašas buvo pradėtas pildyti iš karto, prasidėjus karantinui, nuo kovo mėnesio. Ir buvo pildomas iki pat gruodžio 31 dienos. Todėl negalėčiau su tuo sutikti, nes sąrašas buvo užbaigtas gruodžio 31 dieną. Nekilnojamojo turto deklaracijos ir mokesčiai yra mokami pasibaigus mokestiniams metams“, - rašte pateiktą informaciją komentavo vedėja.

Šiais metais šis sąrašas vadinasi kitaip - Pandemijos paveiktų įmonių sąrašas, ir jis sudaromas jau kitu principu. VMI į šį sąrašą traukdama įmones, juridinius vienetus, atsižvelgia į sumažėjusią apyvartą. „Jeigu apyvarta yra sumažėjusi nuo praeitų metų, tai tokios įmonės yra traukiamos į šį sąrašą. Jis yra atnaujinamas kartą per mėnesį. Už šiuos metus nekilnojamojo turto mokestis bus deklaruojamas kitais metais ir šia nuolaida galės pasinaudoti visi, kurie bus įtraukti į Pandemijos paveiktų įmonių sąrašą nuo metų pradžios iki pabaigos“, - esamą situaciją aiškino K. Petraitienė.

Lengvatos - mokesčio mokėtojui

Dokumente dėstoma, kad pagal galiojantį įstatymą nuomininkui negalima perleisti prievolės deklaruoti bei mokėti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, jei jis yra įmonė, taip pat turto savininkas negali tokios teisės perleisti, jei nuomininkas dirba su verslo liudijimu. Taigi nemažai kavinių, kirpyklų, masažo, grožio salonų lieka be jokios Savivaldybės paramos.

K. Petraitienė pabrėžė, kad mokestinės lengvatos yra suteikiamos mokesčių mokėtojui. „Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, galioja pirmojo juridinio asmens taisyklė. Jeigu juridinis asmuo nuomuoja nekilnojamąjį turtą kitam juridiniam asmeniui, tai mokesčių mokėtojas, taip pat ir lengvatos gavėjas yra pirmasis juridinis asmuo. Jeigu nekilnojamąjį turtą nuomoja fizinis asmuo juridiniam, vėlgi juridinis asmuo yra mokesčių mokėtojas ir lengvatos gavėjas“, - komentavo vedėja.

Jeigu kavinės, kirpyklos, grožio salonai nėra mokesčio mokėtojai ir nieko nemoka Savivaldybei, pasak K. Petraitienės, jie negali gauti ir lengvatos.

Rašte pabrėžiama, kad dėl tos pačios priežasties daug verslo subjektų, nuomojančių patalpas maitinimo verslui, negalės pasinaudoti Klaipėdos miesto tarybos sprendimu patvirtinta 40 procentų nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio lengvata už 2021 m. Kituose miestuose tokia problema neegzistuoja ir verslininkai, turintys nuosavybės teisę bei nukentėjusiems verslams nuomojantys patalpas, analogiškai tarybų patvirtintas nuolaidas gauna.

Anot vedėjos, 40 proc. lengvata atitinka 5 mėnesių laikotarpį, nuo sausio iki gegužės mėnesio, kuris yra kaip nulinis tarifas.

K. Petraitienė atkreipė dėmesį, kad verslininkų pateiktame rašte yra kalbama apie dvi visiškai skirtingas lengvatas.

„Pirmoji dėl pandemijos ir kita, kuri mūsų savivaldybėje egzistuoja nuo 2020 metų, kaip ir minėjau, senamiestyje, miesto centre ir Smiltynėje, kai mes teikiame lengvatą, jeigu veikla yra vykdoma senamiestyje. Šios lengvatos tikslas yra “gyvas„ senamiestis“, - aiškino vedėja.

Todėl, pasak specialistės, šios lengvatos tarpusavyje neturi jokio ryšio. Klaipėdos savivaldybės administracija, teikdama sprendimą dėl lengvatos verslui dėl pandemijos, atsižvelgė į viruso padarytą žalą visiems verslams, tiek esantiems senamiestyje, tiek tokią pačią veiklą vykdantiems Vingio gatvėje. „Dėl to teritoriniu atžvilgiu neturėtų būti skirstoma į įmones, kurios nukentėjo nuo pandemijos mažiau, o kurios daugiau“, - kalbėjo K. Petraitienė.

Veiklos nevykdo, o komunalinius mokesčius mokėti privalo

Nors Klaipėdos miesto taryba savo sprendimais atleido nuo vietinių rinkliavų mokėjimo, tačiau buvo pamiršta apie rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą pagal turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Pateiktame rašte atkreipiamas dėmesys, kad pagal Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) patvirtintus nuostatus, kintamosios dalies dydis mažinamas tik tada, kai apmokestinamasis subjektas nevykdo veiklos 3 mėnesius iš eilės ir nenaudoja elektros ir vandens.

Pabrėžiama, kad karantinas buvo nutraukiamas ir tęsiamas kelis kartus, todėl 3 mėnesiai iš eilės nesusidaro. Negana to, įmonės naudojo elektrą patalpų temperatūrai palaikyti, ir nors komunalinių paslaugų teikimo paslauga nebuvo pasinaudota, mokėjimo suma nėra mažinama. Vadinasi, sporto klubai, masažo salonai, vaikų pramogų centrai ir kt. verslo subjektai, kurie realiai nevykdė veiklos, turi mokėti už paslaugą, kurios negavo.

Klaipėdos miesto savivaldybės Alinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė situaciją aiškino remdamasi Komunalinių atliekų tvarkymo nuostatomis. „Komunalinių atliekų tvarkymo nuostatose yra taisyklė, kuri nurodo, kad pastoviąją dalį moka visi, o atleisti nuo kintamosios dalies galima tik tada, jeigu turtas nėra naudojamas 3 mėnesius. Todėl karantino laikotarpiu galima pasinaudoti šia lengvata“, - teigė R. Jievaitienė.

Buvo pateiktas ir kitas būdas. „Jeigu atliekų turėtojai nemoka pagal plotą, o savo atliekas deklaruoja, per deklaracijas galima susimažinti išvežimo kartus. Dėl to rinkliava mažėja. Šiuo metu galioja tokios taisyklės. O priimti kokias nors kitas nuostatas Savivaldybė neturi teisės, nes tai yra nuspręsta Vyriausybės nutarimu dėl vietinės rinkliavos mokėjimo taisyklių. Ten yra aiškiai numatyti punktai, kad pastoviąją dalį moka visi, nepaisant to, yra pandemija ar ne, o atleidimas nuo kintamosios dalies mokėjimo gali būti taikomas nuo 3 mėnesių“, - kalbėjo R. Jievaitienė.

Anot specialistės, buvo apklaustos visos didžiosios savivaldybės ir paaiškėjo, kad nė viena tokių papildomų lengvatų netaiko.

Pasak R. Jievaitienės, Vilniaus savivaldybė bendravo ir su Aplinkos ministerija, kurios nuomonė yra tokia pati - savivaldybė negali vienašališkai priimti nuostatų, prieštaraujančių aplinkos ministro ar Vyriausybės nutarimų nuostatoms. „Viskas vyksta sąnaudų susigrąžinimo principu: rinkliavos dydis turi būti toks, kad padengtų visas sąnaudas“, - komentavo Aplinkosaugos skyriaus vedėja.

Miesto galimybės prisidėti - ribotos

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, verslininkų raštai Savivaldybei jau buvo rašyti tiek sausio, tiek kovo mėnesiais. „Dėl šių klausimų galima diskutuoti ir ieškoti sprendimų, bet, kaip ir sakė Rasa, yra kitas būdas - galima deklaruoti savo turimas šiukšles ir pagal tai mokėti mokestį. Jeigu nieko nedeklaruosi, tai ir mokėjimai sumažės. Taigi, būdų ir galimybių yra, tik, aišku, reikėtų dar kartą padiskutuoti su senamiesčio verslininkais, kokia yra ta situacija“, - kalbėjo direktorius.

G. Neniškio teigimu, taip pat teko bendrauti su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, su Pramonininkų konfederacijos atstovais. „Su visais apsitarėme ir visi daugiau mažiau suprato, kad miesto galimybės finansuoti ir kažkiek prisidėti irgi yra ribotos. Dabartinėje situacijoje mes labai lengvai kalbame apie tas lengvatas, bet vasario mėnesį 1,3 miljono pajamų dar nėra surinkta“, - apie esamą savivaldybės biudžeto situaciją pasakojo direktorius.

Vilniuje lengvatą gavo greitai

Prie diskusijos prisijungusi verslininkė Inga Česnakienė papasakojo apie savo patirtį ieškant lengvatų Vilniuje ir Klaipėdos mieste. Jos valdoma UAB „Pramogų bankas“ visą nekilnojamąjį turtą yra išnuomojusi nuo COVID-19 nukentėjusiai veiklai.

„Šitas UAB'as buvo įtrauktas į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašus pagal mūsų papildomą prašymą, o ne automatiškai. Ir mes negavome lengvatų praeitais metais parašę raštą Klaipėdos savivaldai. Gavome atsakymą, kad 10 proc. lengvatos gauti mes negalime, nes mes ne automatiškai papuolėme į šiuos sąrašus“, - teigė verslininkė.

Tačiau I. Česnakienė nekilnojamojo turto turi ir Vilniuje. Ten lengvatos suteikimo klausimas buvo išspręstas kur kas greičiau. „Jiems taip pat parašėme raštą dėl lengvatos. Vilniaus miesto savivaldybės taryba įvardijo taip: nesvarbu, kas yra nekilnojamojo turto savininkas - juridinis ar fizinis asmuo - visi asmenys, nuomojantys nekilnojamąjį turtą nukentėjusiai nuo COVID-19 veiklai, gauna lengvatas. Viską jie mums padarė, nubraižė lenteles, paskaičiavo kvadratūras ir spalio mėnesį mes jau buvome susitvarkę lengvatą savo nekilnojamajam turtui Vilniaus mieste, o gruodžio mėnesį užpildėme deklaraciją“, - pasakojo moteris.

„Jeigu Vilniuje nebūtume gavę šitos lengvatos, mes, ko gero, būtume patikėję, kad nėra jokių galimybių pritaikyti šios lengvatos ir Klaipėdos mieste“, - pabrėžė I. Česnakienė, argumentuodama situaciją Klaipėdoje savo asmenine nuomone, jog žodžiai dokumentuose arba neatititinka savo reikšmės, arba jie yra tiesiog ne taip sudėliojami.

UAB „Pramogų bankas“ šiais metais taip pat parašė užklausimą Klaipėdos miesto savivaldybei. „Kokią lengvatą turime teisę gauti šiais metais, jeigu esame įtraukti į nukentėjusiųjų įmonių nuo COVID-19 sąrašą ir šio verslo objektuose nevykdoma nukentėjusiųjų nuo COVID-19 įmonių veikla? Gavome atsakymą, kad gausime 10 proc. nuolaidą. Kodėl šiais metais gauname 10, o ne 40 procentų? Taip, pagal veiklos klasifikatorių tai yra nuomininkų klasifikacija, tai yra maitinimas. Ir mes nepapuolame kaip nekilnojamojo turto nuomotojas. Šiemet mes gauname 10 proc. nuolaidą, bet praeitais metais mes jos negavome“, - apie neaiškią tvarką pasakojo verslininkė.

I. Česnakienė neslėpė nuostabos, išgirdusi apie Savivaldybės taikomus tarifus nekilnojamajam turtui. „O apie nulinį tarifą ar 50 proc. nuolaidą, kuriuos pristatėte iš pradžių, mes net nematėme tokių gėrybių. Žinot, jūsų klausantis man atrodo, kad jeigu mums nebūtų leidę prisijungti, tai nors prie žaizdos dėk, viskas taip gerai vyksta pas mus čia mieste, bet visas verslas burbuliuoja. Galbūt tokia yra mūsų įmonių struktūra, kad mes nepatenkame kažkur, bet vis dėlto norisi patekti. Ačiū nors už tai, kad nors kažkur pereiname kažkokius filtrus“, - savo nuomonę dėstė moteris.

Verslininkė pabrėžė, kad į Savivaldybėje rengiamas diskusijas nėra įtraukiami verslo atstovai.

„Pirmiausia priimant kažką ir galvojant, kad tai yra geras sprendimas, reikėtų paklausti, ko reikia. Į konsiliumą turi eiti visi. Pirmiausia turi būti išsiaiškinamas poreikis ir pateikiami pasiūlymai. O paskui jau einama į diskusiją“, - kalbėjo I. Česnakienė.

„Mes tikrai niekur nesame pasislėpę. Yra Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, kurioje dalyvauja verslininkų ir Savivaldybės administracijos atstovai. Aš taip pat galiu prisijungti retkarčiais padiskutuoti šituo klausimu, kaip tos mūsų lengvatos veikia ir kaip būtų galima tą klausimą patobulinti. Struktūros yra, jos veikia. Manau, kad tikrai nuo to klausimo mes nesišaliname, nes lengvatų ir pandemijos klausimas yra dinamiškas. Ir labai priklausys, kaip pats verslas bus atlaisvinamas, kaip Vyriausybė kompensuos tam tikras veiklas. Savivaldybė tikrai turi matyti, stebėti ir įsitraukti į procesą, kad pagelbėtų tiems, kuriems yra sunku. Tik tiek, kad Savivaldybės galimybės, kai verslas ne maksimaliais tempais juda, irgi yra gana ribotos. Bet kokiu atveju diskusiją tęsime nuolatos ir ieškosime pačių geriausių sprendimų“, - kalbėjo G. Neniškis.

Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybėje diskusija su verslininkais bus tęsiama toliau.