Teisininkas: atsisakantys nuomoti būstą šeimai su vaikais pažeidžia įstatymus

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis primena, kad tokia praktika – diskriminacinė, taip pat kaip ir atsisakymas nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų rasės, kilmės, religijos bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų.

Teisininkas atsako, ką daryti pamačius diskriminuojantį skelbimą, kada galima kreiptis į lygių galimybių kontrolierę ir kodėl kartais sunku nustatyti diskriminaciją būsto nuomos sektoriuje.

Kaip diskriminacija pasireiškia būsto nuomos srityje?

Kalbant apie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktiką, į mus dažniausiai kreipiasi asmenys, norėdami informuoti apie pastebėtus butų nuomos skelbimus, kuriuose nuomininkams nustatytos sąlygos, turinčios diskriminacijos požymių.

Pavyzdžiui – skelbiama, kad butas nuomojamas tik lietuviams ar nenuomojamas užsieniečiams, šeimoms su mažais vaikais.

Pasitaiko ir skundų iš žmonių, kurie patys tiesiogiai susiduria su jų teisių apribojimu – jiems atsisakoma nuomoti būstą dėl vieno iš Lygių galimybių įstatyme numatytų draudžiamų diskriminacijos pagrindų.

Kaip būsto nuomos paslauga traktuojama Lygių galimybių įstatyme? Ar apskritai šiuo klausimu galima kreiptis į tarnybą?

Kreiptis tikrai galima ir siūlome tai daryti, tačiau teisinė situacija yra daugialypė ir nevienareikšmė. Lygių galimybių įstatymas užtikrina lygias galimybes vartotojų teisių srityje, čia yra išskirtas ir aprūpinimas būstu. Tačiau tik tuo atveju, kai kalbama apie valstybės suteikiamą socialinį būstą.

Gyvenamojo būsto nuoma, kai nuomos mokestį moka gyventojas, yra šiek tiek išskirtinė visame paslaugų sektoriuje. Civilinis kodeksas, kuris apibrėžia atskiras sutarčių sudarymo sąlygas, gyvenamojo būsto nuomos sutartį išskiria iš kitų sutarčių, jai galioja tam tikros išlygos.

Į tarnybą ypač siūlau kreiptis tuos, kurie tiesiogiai susidūrė su savo teisių apribojimu – žmones, kuriems buvo realiai atsisakyta nuomoti būstą diskriminaciniais pagrindais: dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos.

Šias aplinkybes reikėtų konkrečiai nurodyti lygių galimybių kontrolierei, o esant galimybei – pateikti  įrodymus. Pavyzdžiui, susirašinėjimus elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis priemonėmis.

Ar tam, kad žmogus galėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, užtenka pamatyti diskriminuojantį buto nuomos skelbimą ir apie jį informuoti?

Galima tarnybai pranešti apie pastebėtą skelbimą, tačiau tai nebūtų traktuojama kaip skundo pateikimas, kadangi pats skelbimo platinimas savaime nėra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

Tačiau tokiais atvejais susisiekiame su skelbimą platinančiu asmeniu arba tinklalapio, kuriame jis patalpintas administracija, ir pasiūlome netinkamą turinį pakoreguoti arba pašalinti skelbimą.

Tą patį gali padaryti ir patys asmenys, kurie pastebi skelbimą.

Ne kartą esame susisiekę su populiariausiais būsto nuomos skelbimų portalais, kurių administratoriai visada geranoriškai ir operatyviai įvertina mūsų pateiktą informaciją ir imasi priemonių.

Būsto nuomos skelbimai dažnai publikuojami ne nuomos portaluose, o tam skirtose socialinių tinklų grupėse. Ar Lygių galimybių įstatymas reglamentuoja juose publikuojamus diskriminacinius skelbimus? Ką daryti pastebėjus diskriminuojančias sąlygas tokiuose skelbimuose?

Čia situacija kartais dar sudėtingesnė, nes ne visada pavyksta susisiekti su skelbimą išplatinusiu asmeniu, tačiau egzistuoja galimybė informuoti „Facebook“ nuomos grupių administratorius ar paties socialinio tinklo administratorius apie diskriminacinio pobūdžio informaciją.

Nors Lygių galimybių įstatymo nuostatos nėra taikomos viešosios informacijos turiniui, beveik visi didieji socialiniai tinklai ar naujienų tinklalapiai yra pasitvirtinę aiškias neskelbtinos informacijos taisykles.

„Meta“ administracija yra įvardijusi, jog socialiniame tinkle „Facebook“ negalima skelbti informacijos, kuri tiesiogiai išreiškia atskirtį, pavyzdžiui, tam tikrų grupių pašalinimą arba paaiškinimą, kad tokioms grupėms neleidžiama kažkur dalyvauti; politinę atskirtį, kai nesuteikiama teisė dalyvauti politiniame gyvenime; ekonominę atskirtį, kai neleidžiama naudotis ekonominėmis teisėmis ir ribojamos galimybės dalyvauti darbo rinkoje; socialinę atskirtį, kai draudžiama prieiga prie erdvių (fizinių ir internetinių) ir socialinių paslaugų, išskyrus atskirtį dėl lyties sveikatos ir teigiamo palaikymo grupėse.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios Lygių galimybių įstatymo pakeitimai – prie draudžiamų diskriminacijos pagrindų bus įtraukta ir šeiminė padėtis. Ką šis pakeitimas reikš šeimoms su vaikais, kurioms kartais atsisakoma nuomoti būstus?

Svarbu paminėti, kad būstą besinuomojančias šeimas su vaikais vis dar apsaugo ir Civilio kodekso nuostatos. Pagal jas draudžiama atsisakyti nuomoti būstą ar sudaryti mažiau palankias nuomos sąlygas šeimoms su vaikais ir besilaukiančioms moterims. Tokie veiksmai traktuojami kaip nuomininko civilinių teisių pažeidimas.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl šios priežasties besikreipiantiems asmenims iki šiol padėti negalėdavome, nes šeiminė padėtis nebuvo įtraukta į Lygių galimybių įstatymą. Tačiau nuo rugpjūčio 1 d. susidūrę su diskriminacija dėl šeiminės padėties būsto nuomos srityje gali kreiptis ir į mus.

Ar minėtomis mažiau palankiomis sąlygomis galima laikyti situacijas, kai buto savininkai nuomininkams su vaikais nusprendžia padidinti nuomos kainą ar taikyti kitus papildomus mokesčius, užstatus, grindžiant tai galima vaikų žala butui?

Taip, tokie veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtais.

Dažna problema – nenoras nuomoti būsto užsieniečiams. Ar įstatymai juos apsaugo nuo diskriminacijos nuomojantis būstą Lietuvoje?

Po abstrakčia užsieniečio sąvoka gali tilpti net trys draudžiami diskriminaciniai pagrindai: tai gali būti tautybė, pilietybė, tam tikrais atvejais – ir etninė kilmė.

Tiesa, pilietybė Lygių galimybių įstatyme apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė. Tai reiškia, kad kitų valstybių piliečiams įstatyme nėra numatyta apsauga nuo diskriminacijos dėl pilietybės.

Prakalbus apie diskriminaciją, būstą nuomojantys savininkai atšauna – esu privatus asmuo ir savo butą galiu nuomoti tam, kam noriu. Ar tokia pozicija tinkama teisiškai?

Šiame teiginyje yra dalis tiesos. Civiliniame kodekse, kuris nustato reikalavimus sutarčių, tarp jų ir buto nuomos sutarčių sudarymui, įtvirtinta sutarties sudarymo laisvė. Tačiau yra ir kitos išlygos, kurios nustato šios laisvės ribas.

Visų pirma, turi būti užtikrintas sutarties šalių – nuomotojo ir nuomininko – lygiateisiškumas, teisingumo, proporcingumo principai bei labai svarbus nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principas. 

Šioje situacijoje jis tiktų labiausiai. Tai reiškia, kad buto savininkas numatytomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai yra būtina ir kol tai nepažeidžia kitų asmenų teisių. Tai reiškia, kad jei buto savininkas atsisakytų sudaryti nuomos sutartį akivaizdžiai diskriminaciniais motyvais, jis negalėtų pasiremti sutarčių sudarymo laisvės principu ir diskriminacinių savo veiksmų negalėtų pateisinti.

Pavyzdys – pasakymas „mano butas, nuomoju kam noriu“ negalioja, jei atsisakoma jį nuomoti tik dėl to, kad nuomotis nori romų kilmės asmuo.

Skelbimas, kad būstas nuomojamas, pavyzdžiui, tik merginoms gali būti laikomas diskriminuojantis dėl lyties. O kaip yra su kambarių nuoma? Ar rinktis nuomininkus pagal lytį galima tuo atveju, jei pasirinkimą daro bute jau gyvenantys asmenys?

Taip, tokie atvejai galimi. Jei tame pačiame bute gyvena vienos lyties nuomininkai, būtų pagrįsta reikalauti kambarį nuomoti tik tos pačios lyties asmeniui, vadovaujantis saugumo ir padorumo principais.

Kokio teisinio reglamentavimo reikėtų Lietuvoje, kad būtų lengviau užkirsti kelią diskriminacijai būsto nuomos sektoriuje?

Reikėtų aiškiau apibrėžti būstų nuomotojų pareigas Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymuose. Taip pat būtų tikslinga įvardinti, kokie subjektai patenka į būsto nuomotojų kategoriją, nes kol kas ne visus nuomojančius būstą galima vienareikšmiškai priskirti paslaugų teikėjų kategorijai.