Rašte atkreipiamas dėmesys, kad Vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. klasėms, kuriose yra 1-4 mokiniai, nebeskirti finansavimo iš biudžeto.
„Nutarimas galioja ir nevalstybinėms mokykloms, todėl ypač skaudžiai palies mažas - ne pelno siekiančias, bet veikiančias iš pašaukimo - alternatyvaus ugdymo mokyklas.
Kyla reali grėsmė ne tik jau sėkmingai veikiančių tokių mokyklų išnykimui, bet atimamos galimybės kurtis naujoms unikalioms mokykloms, kurios prisidėtų prie Švietimo įstatyme numatytos švietimo įvairovės bei ugdymo prieinamumo visiems vaikams, ypač turintiems specialiųjų poreikių, reikalaujančių išskirtinio suaugusiųjų dėmesio, ar dėl jų neatitinkančių mokymosi metodų praradusiems motyvaciją mokytis valstybinėse mokyklose.
Mažos alternatyvaus ugdymo mokyklos- tai tarsi reabilitacijos centrai vaikams, kurie nepritampa didelėse valstybinėse ugdymo įstaigose: patiria patyčias, šabloniškų pamokų struktūra trukdo jų asmens pažinimui ir prigimtinio potencialo skleidimuisi ar dėl kitų priežasčių turėjo nevienodas starto galimybes", - dėsto nevyriausybininkai.
Tėvai atkreipia dėmesį, kad atėję iš didelių mokyklų mokiniai būna išsekę, pervargę nuo kasdienių testavimų, bauginimų egzaminais, o mažose alternatyvaus ugdymo mokyklose visos turimos lėšos nukreipiamos į efektyvesnę pagalbą mokiniui ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams „iš užribio" sudaromos sąlygos jaustis vertingais ir sėkmingais- sveikame mikroklimate vaikai susigrąžina motyvaciją mokytis bei tobulėti visą gyvenimą.
Tokios mokyklos paprastai yra ir švietimo inovacijų židiniai, duodantys didelę pridėtinę vertę visai šalies švietimo sistemai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą