Tolesni Lietuvos žingsniai: net Baltarusijos oro uosto valytoja turi bijoti ES sankcijų, o A. Lukašenka – tarptautinio tribunolo

Aliaksandras Lukašenka

Su kuo skraidys „Belavia“?

ES užsienio reikalų taryba pirmadienį galutinai pritarė naujo sankcijų paskelbimo kriterijaus įtvirtinimui, kuris suteikia galimybę sankcionuoti organizuojančius ar prisidedančius prie nelegalių migrantų gabenimo į ES. Pasak Sąjungos diplomatijos vadovo Josepo Borrellio, naujas konkretus sąrašas asmenų ir įmonių, kurioms bus taikomos sankcijos, bus paskelbtas artimiausiomis dienomis.

„Išplėsdami sankcijų apimtį galėsime taikytis į tuos, kas yra atsakingi už pažeidžiamų migrantų išnaudojimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė J. Borrellis.

Kitas variantas – sankcionuoti oro uostus ir juos aptarnaujančias kompanijas. Tai nebuvo padaryta ES iki šiol, bet manau, tai būtų labai stipri žinia, kad oro uostai yra problemos dalis.

Briuselyje dar nuo praėjusios savaitės kalbama, kad naujos ES sankcijos turėtų būti taikomos maždaug 30 asmenų, kelioms kelionių agentūroms ir valstybinei oro bendrovei „Belavia“. Šie fiziniai ir juridiniai asmenys kaltinami pagalba gabenant migrantus prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienos.

Airijos, kurioje veikia didelė dalis lėktuvų nuomotojų kompanijų, užsienio reikalų ministras Simonas Coveney pareiškė, kad „Belavia“ sankcijos įsigalios iškart ir visi jos nuomojami lėktuvai turės bus sugrąžinti. T.y. Baltarusijos valstybinės oro linijos neteks didžiosios dalies savo lėktuvų parko.

Ir oro uostai, ir juos aptarnaujančios įmonės

Bet, regis, tai tikrai ne pabaiga. Lietuvos diplomatijos vadovas dar prieš susitikimą Briuselyje dirbantiems žurnalistams teigė, kad Vilnius turi informacijos, jog Baltarusijos režimas kreipiasi į įvairias šalis, oro linijas ir čarterinių skrydžių kompanijas, kad atidarytų naujus maršrutus.

Todėl Lietuva siūlo taikyti sankcijas ir Baltarusijos oro uostams – ne tik Minsko, bet ir kitiems.

Esą A. Lukašenkos režimas planuoja migrantų gabenimui panaudoti kitus šalies oro uostus, tokius, kaip Gardino.

„Vienas kelias, sankcijas taikyti oro linijoms, kaip tai daroma su „Belavia“.

Arba politiškai įtikinant, naudojant visus argumentus, kaip tai nutiko su Irako oro linijoms, – kalbėjo G. Landsbergis. – Kitas variantas – sankcionuoti oro uostus ir juos aptarnaujančias kompanijas. Tai nebuvo padaryta ES iki šiol, bet manau, tai būtų labai stipri žinia, kad oro uostai yra problemos dalis, pervežant žmones. Todėl jiems gali būti taikomos sankcijos.

Mūsų tikslas – Minsko ir kitus Baltarusijos oro uostus paskelbti neskraidymo zona iki kol krizė baigsis.“

Tai būtų iki šiol negirdėtas atvejis, o sankcijų sulauktų ne tik patys oro uostai, bet ir juos aptarnaujančios įmonės, teikiančios nuo kuro ir lėktuvų priežiūros iki valymo paslaugų. Kaip portalui Alfa.lt teigė diplomatai, teoriškai net oro uosto valytoja gali atsidurti po ES sankcijomis.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, šiuo metu vyksta tokių priemonių analizė, bet kalbama ne tik apie tai.

Režimo atstovai, tas pats A. Lukašenka ir jo artimiausi parannkiniai iš esmė prisideda prie žmonių kančios ir skausmo.

„Šalia to, jei asmenys ar įstaigos prisideda prie migrantų gabenimo, kitaip tariant, gabena žmones į šaltus Baltarusijos miškus, tai juos turėtų pasiekti ne sankcijos, o teisingumo ranka.

Dėl to su kolegomis pradėjome pirmuosius žingsnius dėl galimo kreipimosi ir į tarptautines teisingumo institucijas“, – po LRT Tarybos teigė G. Landsbergis.

Jis pridūrė, kad jau egzistuoja dėl to politinis sutarimas, bet jį reikia paversti į teisine kalbą.

„Režimo atstovai, tas pats A. Lukašenka ir jo artimiausi parankiniai iš esmė prisideda prie žmonių kančios ir skausmo“, – kalbėjo ministras ir pridūrė, kad tai ne kas kitą, o žmonių kankinimas – rimtas žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimas.

Dar praėjusią savaitę Lietuvos ir 16 kitų Europos parlamentų komitetų pirmininkai kreipėsi į ES ir NATO vadovus, siūlydami inicijuoti tarptautinį teismo procesą prieš A. Lukašenką dėl režimo elgesio su migrantais.

Taip pat neatmetama kitų sankcijų ar esamų griežtinimo galimybė.

„Mes manome galimybę kitų sektorinių sankcijų ir diskusija dėl to nėra padėta į stalčių“, – į portalui Alfa.lt atsakė G. Landsbergis.

ES į savo „juodąjį“ sąrašą jau yra įtraukusi 166 su Baltarusijos režimu susijusius žmones, tarp jų A. Lukašenką ir jo sūnus, dėl susidorojimo su opozicija po praėjusių metų rinkimų.

Taip pat taikomos sektorinės sankcijos tam tikrų produktų importui ir eksportui.

ES mobilizavosi praėjusią savaitę, kai į Lenkijos ir Baltarusijos pasienį patraukė apie tūkstantinė migrantų kolona, lydima ginkluotų Baltarusijos režimo atstovų. Migrantai bandė prasiveržti į Lenkijos teritoriją, bet buvo sustabdyti lenkų pasieniečių ir karių.

Dabar pasienyje stichiškai susiformavo migrantų stovykla.

Viso Baltarusijoje gali būti iki 20 tūkst. asmenų, atvykusių į šalį bandyti nelegaliai patekti į ES.