Nuo šių metų įsigaliojusi negalios reforma bado akis - žmonės praranda gautas išmokas, padėti turinčių specialistų trūksta. O pasiskųsti net nėra kaip, nes skundus nagrinėjanti komisija dirba aukštame pastate ir ją pasiekti negalią turintiems žmonėms - misija neįmanoma.
Apie negalios reformos įgyvendinimą neseniai diskutuota Seimo socialinių reikalų komitete, kuriame vyko parlamentinė kontrolė.
„Atsiverčiau skambias antraštes, kur ministerija trimitavo, kad viskas gerės, bet dabar matome, kad pinigų tam nebuvo numatyta. Prioritetai yra tokie, kokie jie yra", - komitete kalbėjo Seimo narė Monika Ošmianskienė.
Algirdas SYSAS, vos prasidėjus klausimo svarstymui, iš karto paprašė nedaugžodžiauti.
„Kad nepasakotų labai gerų dalykų, iš karto kalbėkime apie problemas. Nes prasidėjus posėdžiui vėl gavau laiškų, kur prašoma užduoti tam tikrus klausimus. Geriau padarykime rimtą pokalbį apie tai, kas žmonėms kliūna ir kas nepadaryta, vietoj to, kad būtų giriamasi, kaip viską gerai padarėme."
Tačiau posėdžiui pirmininkavusi Paulė Kuzmickienė nesutiko su siūlymu. Tuomet A.Sysas pasiūlė pirmiausia pasisakyti Lietuvos savivaldybių asociacijai: „Jie pasakys, kaip šitas biznis veikia."
Reformai nebuvo pasirengta
Tačiau P.Kuzmickaitė nesutiko ir pirmiausia pasisakyti pakvietė reformos iniciatorės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovę.
Viceministrė Justina Jakštienė tikino, kad ministerija reguliariai bendrauja su savivaldybių koordinatoriais, kurie atsirado su šia reforma: „Ne visos savivaldybės yra paskyrusios koordinatorius ir ne visos yra įkūrusios Asmens su negalia gerovės tarybas." Vėliau paaiškėjo, kad Gerovės tarybos, praėjus beveik pusmečiui nuo reformos pradžios, veikia dar tik pusėje savivaldybių. Koordinatoriai taip pat veikia dar ne visose savivaldybėse.
Savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė sakė, kad negalios reforma įgyvendinama jai tinkamai nepasirengus. „Neramu, kad tokia praktika įsitvirtina vis labiau.
Neįvertinama, kiek reikia priimti poįstatyminių teisės aktų, kaip parengti informacines sistemas. Nespėjama to padaryti, tuomet piktinami žmonės, susidaro papildomi krūviai darbuotojams. Ir ne tik ši reforma tai rodo.
Reikia daugiau laiko reformų pasirengimui, nes dabar žmonės visą ugnį nukreipia į savivaldybes, keikdami valdžią, nepriklausomai nuo to, ar kalta vietinė, ar centrinė valdžia „, - sakė A.Vareikytė.
Ji paminėjo, kad vis dar neveikia informacinė sistema, žmonėms neaiškūs nauji pagalbos negalią turintiems asmenims planai.
Sistema nepriartėjo prie žmogaus
Administracinių ginčų komisijos pirmininkė Inga Lipnickienė informavo, kad jos vadovaujama komisija nagrinėja skundus dėl Asmens su negalia teisių apsaugos
agentūros priimtų sprendimų nustatant negalią. Per pirmus penkis mėnesius gauti 123 skundai. Dar 8 bylos buvo perduotos iš anksčiau skundus nagrinėjusios Ginčų komisijos.
Išnagrinėti 68 skundai arba 55 proc. nuo visų komisijai pateiktų skundų. 32 skundai (47 proc.) yra tenkinti, 33 skundai buvo atmesti. 3 atvejais pasirašytos taikos sutartys.
Pirmininkė pastebėjo, kad įstatymų spragos lemia tai, kad skundų teikimo tvarka yra nepatogi gyventojams: „Komisija priima nagrinėti skundus pagal atsakovo buveinę, o ne pagal pareiškėjo gyvenamą vietą.
Įstatymo nuostatos nėra patikslintos. Sistema nepriartėjo prie žmogaus. Nėra paprasta žmogui realizuoti savo teises. Šiuo metu veikiame pagal turimą reglamentavimą, stengiamės lanksčiai dirbti, posėdžius bandome užtikrinti nuotolinėmis ryšio priemonėmis.
Bet yra žmonių, kurie nori dalyvauti tiesiogiai. Ir tai suprantamas poreikis, ginčai yra jautrūs."
Pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad komisija nenustatinėja dalyvumo, nedarbingumo lygio ar
specialiųjų poreikių. „Mes diagnozių nenustatome iš naujo", - sakė pirmininkė.
Teises ginanti komisija - nepasiekiama
Tačiau kone labiausiai komitetą nustebino komisijos pirmininkės pareiškimas, kad jie nagrinėja teisinius dalykus. A.Sysas neslėpė, kad situacija šiuo metu atrodo baisoka: „Visiškai priešingus dalykus mums žadant girdėjome rudenį, nei išgirdome dabar, praėjus pusei metų nuo reformos.
Manau, reikia rengti konferenciją šia tema ir rimtai kalbėti. Dabar dvi valandas pasėdėjome, o ar sprendimai kažkokie bus, labai abejoju. Sistema prie žmogaus nepriartėjo, tik nutolo.
Apie tai taip pat buvome kalbėję prieš reformą. Kaip ir „vieno langelio principas", pagal kurį, paaiškėjo, reikia kone penkis skirtingus skundus rašyti, norint pasiekti rezultatą."
Tuomet A.Sysas uždavė neįtikėtiną klausimą, ar skundus nagrinėjanti komisija iš viso yra pasiekiama negalią turintiems žmonėms. „Girdėjau, kad Administracinių ginčų komisija yra penktame aukšto pastate, todėl judėjimo negalią turintis žmogus net negali ten patekti. Ar tai tikrai tiesa?", - klausė Seimo narys.
Komisijos pirmininkė tikino, kad ne komisija išsirenka pastatą: „Pastatą mums skiria valstybė. Šiuo metu dirbame trečiame aukšte. Problema yra. Mes keliame ją. Tai jūs kooperuokitės tai problemai išspręsti, o ne sakykite, kad žmogus nepaklius." A.Sysas atsakė: „Taigi, turime valdžią."
Sumažėjo išmokos
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis perdavė žmonių skundus dėl sumažėjusių išmokų: „Į mus kreipiasi žmonės, kuriems dalyvumo lygis nustatomas didesnis nei buvo darbingumas.
Jie teigia, kad sveikata prastėja, bet jų dalyvumo dydis nustatomas didesnis. Kaip taip gaunasi, kad išmoka žmogui krenta nuo 300 iki 100 eurų, kai nustatomas 5-10 proc. didesnis
dalyvumas nei buvo darbingumas? Tai jau girdėjau ne vieną kartą."
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daiva Zabarauskienė patikino, kad taip būti neturėtų, tačiau tikslaus atsakymo neturėjo: „Vertinimas yra atliekamas tam tikram terminui.
Jeigu situacija visiškai aiški, nustatomas lygis neterminuotai arba, kaip būdavo anksčiau - iki senatvės pensijos. Tačiau tais atvejais, kai kuomet negalia nustatoma terminuotai, visada prognozuojama, kad asmens sveikatos būklė keisis ir, tikėtina, į geresnę pusę. Dėl to nutinka, kad sunkesnė negalia patampa lengvesne.
Yra ir tokių atvejų, kai turint lengvesnę negalią, ji pervertinama į sunkesnę."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą