Žiniasklaida informaciniame kare: reikia valstybinių sprendimų

Propagandos, dezinformacijos ir socialinių tinklų dominavimo laikais nepriklausoma žiniasklaida tampa ne mažiau svarbia nacionalinio saugumo dalimi nei ginklai ar infrastruktūra.

Ši realybė vis garsiau įvardijama ir politiniu lygmeniu. Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, taip pat Klaipėdos regionui atstovaujantys Seimo nariai pripažįsta: situacija sudėtinga, tačiau sprendimų būtina ieškoti, kad laisvas žodis ir toliau pasiektų skaitytojus, žiūrovus ir vietos bendruomenes.

© DISKUSIJA. Premjerė Inga Ruginienė jau sausio mėnesį žada plačią diskusiją dėl šalies žiniasklaidos situacijos. ELTA nuotr.

Signalas Vyriausybei

Pirmadienį įvykęs Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) ir asociacijos „Nacionalinė spauda“ atstovų susitikimas su ministre pirmininke tapo aiškiu signalu - žiniasklaidos bendruomenė mato augančias grėsmes ir reikalauja sisteminių sprendimų. 

Susitikimo metu pateikti konkretūs siūlymai: atkurti į buvusį lygį Medijų rėmimo fondo (MRF) biudžetą; užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių socialinių tinklų, įvedant skaitmeninių paslaugų mokestį (digital tax); tobulinant visuomeninio transliuotojo LRT valdymą ir finansavimą, tartis su visa žiniasklaidos bendruomene.

IŽA atstovai atkreipė dėmesį, kad dabartinis LRT valdymo ir finansavimo modelis nėra suderintas su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis ir iškreipia konkurenciją rinkoje.

„Lietuva turi turėti kokybišką visuomeninį transliuotoją, kuris veiktų pagal ES taisykles ir turėtų realiai veikiančius išorinės kontrolės mechanizmus. Svarbiausia - plati diskusija su visa žiniasklaidos bendruomene“, - pabrėžė IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Premjerė pažadėjo jau sausį inicijuoti platesnę diskusiją, į ją įtraukiant tiek LRT, tiek nepriklausomas žiniasklaidos organizacijas.

Silpninama gynybos linija?

Vienas aštriausių susitikimo akcentų - Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimo sumažinimas. Žiniasklaidos atstovų teigimu, tai prieštarauja tiek Vyriausybės programai, tiek Europos žiniasklaidos laisvės deklaracijoje įtvirtintam nuomonių pliuralizmo principui.

MRF remia regioninę, kultūrinę, šviečiamąją, tautinių mažumų žiniasklaidą - būtent tas sritis, kurios informacinio karo sąlygomis yra pažeidžiamiausios.

„Per MRF valstybės teikiama parama tiek mums, tiek visai regioninei žiniasklaidai yra didžiulė paspirtis kasdieniame darbe pateikiant įdomią ir įvairiapusišką informaciją. Kitiems metams parengėme ne vieną projektą, kad galėtume kurti kokybišką turinį, kuris yra labai svarbus auditorijai. 

Tačiau finansavimo mažinimas silpnins redakcijas, mažins žiniasklaidos ir visos šalies atsparumą šiuo sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu“, - sako „Vakarų ekspreso“ vykdomoji direktorė Loreta Latakienė.

Anot jos, tie sutaupyti 500-600 tūkst. eurų valstybės biudžeto mastu nėra labai didelė suma, tačiau kai kurioms regioninės žiniasklaidos priemonėms tai gali tapti išgyvenimo klausimu.

„Šiandien dėl komercinės reklamos regioninei žiniasklaidai tenka konkuruoti ne tik su nacionaliniais informacijos kanalais, bet ir su pasauliniais socialinių tinklų gigantais, todėl jėgos tikrai nėra lygios. Tikimės, kad šalies vadovai realiai vertina situaciją“, - pastebi L. Latakienė.

Ieškos sprendimų

Ministrė pirmininkė I. Ruginienė pripažino MRF svarbą ir pažadėjo ieškoti galimybių atstatyti finansavimą bent iki buvusio lygio.

Tuo tarpu Klaipėdai atstovaujantis Seimo narys Vytautas Grubliauskas akcentuoja, kad MRF finansavimo mažinimas tikrai nėra nukreiptas prieš laisvą žodį, o yra bendro biudžeto taupymo pasekmė.

„Valstybės biudžetas yra rekordinis, ypač kalbant apie krašto apsaugą - beveik 5 mlrd. eurų. Tačiau pinigai iš oro nekrenta. Skauda širdį, bet teko susitaikyti su netektimis“, - sakė V. Grubliauskas.

Dėl dviejų labiausiai nukentėjusių sričių - tautinių mažumų programų finansavimo ir Medijų rėmimo fondo - jis asmeniškai kalbėjo su premjere.

„Prie šių klausimų tikrai bus grįžta. Šiandien niekas nevardija konkrečių šaltinių, bet bus ieškoma vidinių rezervų. Situacija sudėtinga, bet tikrai ne beviltiška“, - teigė V. Grubliauskas.

Karo sąlygos

Klaipėdietis Seimo narys Simonas Gentvilas situaciją vertina gana aštriai. Jo teigimu, žiniasklaidos silpninimas informacinio karo sąlygomis yra pavojingas signalas.

„Gynyba - tai ne tik tankai ir ginklai. Tai ir informacinė kova: botai, troliai, melagienos. Jeigu mes neremsime savo spaudos, mūsų atsparumas mažės“, - sakė S. Gentvilas.

Jis priminė, kad Medijų rėmimo fondas regioninei žiniasklaidai yra tarsi papildoma „gyvybės linija“, kuri turėjo augti, o ne būti mažinama.

„Mūsų spauda turi būti remiama valstybės, nes Rytuose pinigų propagandai negailima. Turime rūpintis visuomenės atsparumu“, - pabrėžė parlamentaras.

Panašios pozicijos laikosi ir Seimo narys Andrius Bagdonas. Jo teigimu, regioninės žiniasklaidos finansavimas ir taip yra itin trapus.

„Sprendimas mažinti lėšas Medijų rėmimo fondui kelia rimtą susirūpinimą. Regioniniai leidiniai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant skaidrumą, informuojant žmones ir stiprinant vietos bendruomenes. Jų silpninimas - žingsnis atgal“, - teigia politikas.

A. Bagdonas siūlo ieškoti sprendimų Vyriausybės rezerve, nes, pasak jo, kalbama apie sąlyginai nedideles sumas valstybės mastu, tačiau gyvybiškai svarbias regionams.

Didžiulė konkurencija

Žiniasklaidos atstovų susitikime taip pat išsakyti nuogąstavimai dėl nuolatinių bandymų riboti reklamą. Lietuvoje reklamos rinka jau dabar griežtai reguliuojama, o nauji draudimai pirmiausia smogtų nepriklausomai žiniasklaidai, kai tuo metu socialiniuose tinkluose tokie ribojimai netaikomi.

Premjerė pažadėjo analizuoti užsienio šalių patirtį dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio įvedimo, kuris padėtų sukurti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas tarp vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių technologijų milžinų.

Taip pat aptarti spausdintinės žiniasklaidos prenumeratos pristatymo klausimai - spaudos atstovai pasisakė už esamo modelio pratęsimą bent iki 2027 metų.

Žiniasklaidos atstovai prašė premjerės užtikrinti, kad Lietuva aktyviai dalyvautų Europoje vykstančiose diskusijose dėl žiniasklaidos laisvės direktyvos ir finansavimo, įskaitant „AgoraEU“ iniciatyvas visuomenės bei žiniasklaidos atsparumui stiprinti 2028-2034 m., kurioms numatyta 8 mlrd. eurų.

Diskusija su premjere ir Seimo nariais parodė: politinis supratimas apie žiniasklaidos svarbą egzistuoja, tačiau realūs sprendimai vis dar stringa biudžeto skaičiuose. Informacinio karo sąlygomis tai tampa ne tik kultūros ar verslo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

Ar žiniasklaida Lietuvoje bus laikoma strategine gynybos dalimi, ar liks taupymo eilutėje - parodys artimiausi sprendimai.