"Dabar susiduriame su Rusijos invazija į Ukrainą, taigi su didelio masto konfliktu Europos teritorijoje, kuris prieš kelerius metus daugeliui būtų atrodęs neįsivaizduojamas", - "Euronews Next" sakė NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas naujiems saugumo iššūkiams Davidas van Weelis.
"Tai tik parodo, kad turime ruoštis viskam".
Viena didžiausių tiesioginių grėsmių - kibernetinės atakos, kurios, D. van Weelio nuomone, tapo svarbia kovų Ukrainoje dalimi.
Karas buvo kariaujamas ne tik bombomis, nes Rusija pradėjo kibernetines atakas prieš įsiveržiant į Ukrainą vasario 24 d., o išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą vis dar pasitaiko.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo jų - būti atspariam, patarė van Weelis.
"Įsitikinkite, kad bet kokią ataką galima greitai atremti ir kad sistemai nebus padarytas labai rimtas poveikis. NATO dirbame ties šiuo atsparumu ir padedame sąjungininkams didinti šį atsparumą, kartu turime reaguoti į atakas, kurias matome vykstant", - sakė jis.
Šiuo metu technologijos vaidina esminį vaidmenį kare, o tai, anot van Weelio, keičia jo pobūdį.
"Inovacijos keičia karo pobūdį, prie jo reikia prisitaikyti ir kaip gynėjui, ir kaip puolėjui. Reikia prisitaikyti prie tų naujų technologijų", - sakė jis.
Šiuo metu Rusija naudoja daug Irano bepiločių orlaivių, kuriais puola civilinę infrastruktūrą Ukrainoje, sakė jis, o tai reiškia, kad NATO turi padėti Ukrainai gintis nuo naujos grėsmės.
"Tai nuolatinis žaidimas, kai reikia prisitaikyti atitraukti dėmesį, o paskui užtikrinti, kad turėtumėte naujų technologinių, inovatyvių sprendimų, kaip kovoti su ta grėsme", - sakė van Weelis "Euronews Next".
Kaip NATO naudoja technologijas?
Aljansas vykdo dvi iniciatyvas: Šiaurės Atlanto gynybos inovacijų akceleratorių (DIANA) ir NATO inovacijų fondą - rizikos kapitalo fondą.
Abiejose iniciatyvose daugiausia dėmesio skiriama pažangiųjų technologijų dvejopo naudojimo sprendimų diegimui ginkluotosiose pajėgose.
Be giliųjų technologijų, NATO taip pat mano, kad labai svarbus yra dirbtinis intelektas (DI), didžiųjų duomenų naudojimas ir autonominių transporto priemonių, orlaivių ar laivų naudojimas.
Kvantiniai skaičiavimai bus kita technologija, kurią NATO imsis spręsti.
Tačiau visų šių technologijų raktas, pasak van Weelio, yra pradedančiosios įmonės, kad aljansas galėtų "užtikrinti, jog turėtume pačias naujausias technologijas, kad galėtume apginti 1 mlrd. mūsų piliečių".
Tačiau pagrindinis iššūkis - geresnis bendravimas su novatoriais.
"Dažnai kariuomenė nežino, kokios naujos technologijos yra už kampo, o daugelis inovatorių nežino, ko reikia kariniame kontekste", - sakė jis ir pridūrė, kad šio atotrūkio mažinimas yra svarbiausias NATO prioritetas.
Antrasis - greitai įdiegti šias naujas technologijas.
"Gynybos organizacijos ir vyriausybės apskritai negarsėja greitais viešųjų pirkimų procesais", - sakė jis.
"Mūsų iššūkis iš tiesų yra užtikrinti, kad turėtume veiksmingą, lankstų būdą bendrauti su novatoriais ir diegti naujas technologijas atitinkamu greičiu".
Branduolinio karo grėsmė
Branduoliniai ginklai egzistuoja jau apie 80 metų, tačiau vis labiau baiminamasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas juos panaudos.
JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) perspėjo, kad po Rusijos invazijos branduolinio "Armagedono" rizika yra didžiausia per 60 metų.
"Branduolinis karas negali būti laimėtas ir neturi būti kariaujamas, ir tai yra žinia, kuri buvo labai, labai aiškiai pasakyta prezidentui V. Putinui, taip pat ir viešojoje erdvėje, ir kurią aš dabar pakartosiu", - sakė J. van Velis.
"Taigi branduolinio ginklo panaudojimo pasekmės yra labai sunkios, ir manau, kad jis tai labai, labai, labai gerai supranta".
Kova su klimato kaita
Tačiau karas nėra vienintelė grėsmė aljansui.
Pasaulio lyderiams susirinkus Egipte į Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP27), H. van Weelis taip pat perspėjo apie tiesioginę klimato kaitos grėsmę.
Pasak jo, dėl jos padaugės stichinių nelaimių, padidės migracija, trūks maisto, vandens ir energijos.
"Dabar Europoje matome, kaip svarbu užtikrinti energetinį saugumą ir iš tikrųjų tinkamai išgyventi žiemą", - sakė jis.
"Taigi, iššūkių yra daug daugiau nei tik tradicinė karinė grėsmė, ir NATO, kaip saugumo organizacija, tam ruošiasi."
Organizacija yra parengusi veiksmų planą, kaip kovoti su didėjančia grėsme.
Pirmoji dalis - informuotumas ir žinojimas, kas vyksta, pavyzdžiui, Šiaurės jūrų kelio atsivėrimas atsitraukus ledui arba Sahelio regiono išdžiūvimas ir kaip tai gali paveikti maistą, vandenį ir migraciją.
Antroji dalis - supratimas ir prisitaikymas prie to, kaip klimato kaita veikia NATO bazes ir karius, nes dėl ekstremalių temperatūrų kai kurie kariai dirba 50 laipsnių pagal Celsijų karštyje, tuo tarpu karinės bazės taip pat gali būti užtvindytos.
Būti sprendimo dalimi yra paskutinė dalis.
"Visuomenei atsisakant iškastinio kuro, ginkluotosios pajėgos neliks nuošalyje. Ir mes turime galvoti apie šį perėjimą", - sakė van Veelis.
"Mes taip pat esame sprendimo dalis ir esame patvarūs ateičiai".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą