Išrūšiuotos pakuočių atliekos gali būti perdirbamos ir virsti žaliava – tokiu būdu mažinamas ne tik atliekų, bet ir į aplinką išskiriamo CO2 kiekis.
Visgi, vis dar gajūs mitai, dėl kurių žmonės neretai atsisako rūšiuoti, arba pakuočių atliekas rūšiuoja neteisingai.
Didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė paneigia 8 su atliekų rūšiavimu susijusius mitus ir paaiškina, kodėl jie nėra tiesa.
Rūšiuoti neverta, nes viskas vis tiek suverčiama į vieną šiukšliavežę
Tiesa ta, jog surinkti išrūšiuotas atliekas dažnai atvažiuoja viena šiukšliavežė. Gali pasirodyti, jog atliekos joje išties yra sumaišomos ir rūšiuoti nėra prasmės.
Visgi, iš rūšiavimo konteinerių atliekos yra verčiamos tiesiai į skirtingas šiukšliavežės sekcijas, todėl popieriaus, plastiko, stiklo ir kitos pakuočių atliekos tarpusavyje nesusimaišo.
Sumaišyti atliekas nėra prasmės – vėliau jos vis tiek turi būti perrūšiuojamos pagal skirtingas medžiagas bei perdirbimo galimybes.
Išrūšiuotos atliekos nėra perdirbamos
Šiukšliavežės gyventojų surūšiuotas atliekas pristato į perrūšiavimo centrus. Jose yra išskirstomos pagal rūšį, spalvą, frakciją ar kitas technologines savybes.
Perrūšiavimo centruose pakuočių atliekos yra supresuojamos ir perduodamos perdirbėjams. Šie gautą antrinę žaliavą paverčia medžiagomis, skirtomis naujiems gaminiams arba naujais gaminiais.
Rūšiavimas gyventojams brangiai kainuoja
Gyventojai papildomai nemoka nei už rūšiavimo konteinerių pastatymą, nei už jų aptarnavimą.
Rūšiavimo konteinerių pagrindinė paskirtis – pakuočių atliekų rūšiavimas, o už pakuočių surinkimą, tinkamą sutvarkymą ir sistemos finansavimą yra atsakingi gamintojai ir importuotojai.
Tikėtina, kad pakuotės sutvarkymo kaštai yra įskaičiuoti į pačios pakuotės kainą, tad gyventojai už tai susimoka pirkdami įvairius produktus ir daiktus, tačiau pakuočių rūšiavimas papildomai nekainuoja.
Prieš rūšiuojant, pakuotes ir stiklo tarą reikia išplauti
Nei tuščios stiklo taros, nei plastikinių ar skardinių pakuočių plauti nereikia. Tai daryti nėra prasmės, nes perdirbimo proceso metu visos pakuotės vis tiek yra plaunamos.
Ką svarbu padaryti – pašalinti visus maisto ir skysčių likučius, esant reikalui, pakuotes praskalauti vandeniu. Taip pat nereikia lupti etikečių, bandyti pašalinti sunkiai atskiriamų butelių ar kitų pakuočių detalių.
Indus galima mesti į stiklo konteinerį
Į stiklo konteinerį rūšiuojamos stiklo pakuočių atliekos, pavyzdžiui, stiklainiai, buteliai. Indai ir keramikos gaminiai, stiklo paketai, lemputės, porcelianas ir panašios dūžtančios medžiagos yra šalinamos kartu su mišriomis buitinėmis atliekomis arba surenkamos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse.
Metalinės pakuotės nėra rūšiuojamos
Metalinės pakuotės YRA rūšiuojamos. Joms skirtas geltonasis atliekų surinkimo konteineris, kuris neretai žymimas kaip plastiko.
Į šį konteinerį taip pat metamos kombinuotos bei medinės pakuotės. Vėliau jos yra perrūšiuojamos rūšiavimo centruose ir atitinkamai perdirbamos.
Popierinius rankšluosčius galima rūšiuoti
Popieriniai rankšluosčiai, kaip ir daugelis higienos priemonių – tualetinis popierius, vatos tamponėliai, įklotai, sauskelnės, skustukai ir kt. – nėra rūšiuojami. Visos šios atliekos nėra tinkamos perdirbimui ir gali užteršti konteinerio turinį.
Visi daiktai, išmesti į rūšiavimo konteinerį, bus perdirbti
Šiandien dar ne visas atliekas įmanoma perdirbti. Pavyzdžiui, įvairūs plastikiniai daiktai įprastai yra gaminami iš kelių rūšių plastikų lydinių, o lengvai perdirbami gali būt tik vienalytės medžiagos gaminiai.
Todėl svarbu, kad rūšiuojamos būtų visos pakuotės, o nebereikalingus, sulūžusius plastikinius daiktus reikėtų mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Mišrių atliekų konteinerių turinys taip pat keliauja perrūšiavimui – į mechaninio biologinio apdirbimo įrenginius, tad į juos patekusi tinkama perdirbimui atlieka bus atskirta iš bendro srauto ir tinkamai panaudota.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą