11 požymių, kad tėvai žlugdė jūsų psichiką

11 požymių, kad tėvai žlugdė jūsų psichiką

Auklėjimas šeimoje, kurioje vienas iš tėvų rodė emocinio smurto požymių, gali ilgam iškreipti savęs suvokimą. Nebūtinai kalbama apie fizinį smurtą ar nuolatinius šauksmus. Pakanka sistemingo spaudimo per gėdą, tylėjimą, kaltinimus ar kritiką, kad vaikas pradėtų jaustis nereikšmingas ir atsakingas už kitų emocijas. Tokiose sąlygose meilė suvokiama ne kaip besąlyginė vertybė, o kaip kažkas, ką reikia užsitarnauti. Apie tai rašo „YourTango“.

Daugelis tai įsisąmonina tik suaugę. Vaikystėje lieka tik nuolatinio nerimo jausmas ir baimė padaryti kažką „ne taip“. Žemiau išvardyti esminiai elgesio modeliai, rodantys tėvų emocinį smurtą.

Pirma: išjuokimas ir žeminimas kaip kontrolės būdas. Jausmų nuvertinimas, patyčios ir etikečių klijavimas formuoja vaiko nerimą bei nepasitikėjimą savimi. Toks elgesys dažnai tarnauja kaip įrankis tėvų valdžiai įtvirtinti.

Antra: nuolatinė įtampa dėl emocinių protrūkių. Šeimos terapeutės daktarės Džeimi Balard teigimu, egzistuoja įtikinėjimo arba įtikti bandymo reakcija (angl. fawning), kai vaikas stengiasi visiems įtikti, kad išvengtų konflikto. Šis modelis neretai išlieka ir suaugus.

Trečia: kaltės jausmo skiepijimas už nuosavas emocijas. Tėvai vengia atsakomybės už savo elgesį, priversdami vaiką manyti, kad jausmų rodymas yra kažkas blogo.

Ketvirta: kaltės perkėlimas už savo pačių problemas. Kaip pastebi elgsenos valdymo specialistas Džeimsas Lehmanas, sveikas modelis – tai asmeninė atsakomybė. Priešingai nei tai, toksiški tėvai formuoja vaikui kaltės jausmą už svetimas klaidas.

Penkta: būtinybė „išmaldauti“ meilę ir dėmesį. Nepaisant bazinio pasirūpinimo, emociniai poreikiai yra ignoruojami. Tai formuoja priklausomybę nuo išorinio pritarimo.

Šešta: bausmė šaltumu arba tylėjimu. Šeimos terapeutė Zojė Rejes pabrėžia, kad šilumos ir dėmesio atėmimas naudojamas kaip kontrolės įrankis.

Septinta: realybės iškraipymas. Gaslightingas (psichologinis manipuliavimas) griauna vaiko pasitikėjimą savo paties pojūčiais ir mintimis.

Aštunta: palengvėjimo jausmas, kai tėvų nėra šalia. Tai rodo chronišką įtampą šeimoje ir siekį izoliuotis.

Devinta: vaiko aptarinėjimas neigiamame kontekste su kitais. Tai griauna savivertę ir formuoja ilgalaikį gėdos jausmą.

Dešimta: nuolat besikeičiantys reikalavimai. Psichologė Beki Spelman pažymi, kad „tikslų kilnojimas“ atima iš vaiko stabilumo ir užtikrintumo jausmą.

Vienuolikta: priklausomi santykiai. Gimdytojas formuoja vaiko priklausomybę, o vėliau, naudodamasis kaltės jausmu, trukdo jo savarankiškumui.

Šių modelių įsisąmoninimas – tai raktas į savo elgesio dėsningumų supratimą ir sveikų ribų nustatymą suaugusiųjų gyvenime.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder