Štai trys pagrindiniai diskusijų komponentai.
1. Žalos įvertinimas
Pasibaigus konfliktui, poros dažnai neskiria laiko aptarti, kaip konfliktas iš tikrųjų privertė juos jaustis. Tokios emocijos kaip įskaudinimas, baimė ar jausmas, kad liko nesuprasti, slepiasi po paviršiumi. Pokalbio metu kiekvienas turite būti atviras, kaip ginčas paveikė jus emociškai. Tai leidžia jūsų partneriui aiškiau matyti jūsų perspektyvą ir sukuria empatiją.
Štai kaip galite pradėti pokalbį po karštos kovos:
Pradėkite aiškiai įvardydami savo emocijas, pvz., „Jaučiausi įskaudintas po mūsų ginčo". Tada pakvieskite savo partnerį pasidalyti savo jausmais paklausdami: „Ar gali padėti man suprasti, kaip jautėtės tą akimirką? Tai atveria dvipusį pokalbį, orientuotą į emocinį ryšį, o ne į kaltinimą.
Apmąstykite, ką dalijasi jūsų partneris, kad suprastumėte. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Atrodo, kad jautiesi nusivylęs dėl X. Ar tai tiesa?
Tai ugdo empatiją ir sukuria erdvę gydymui.
Įdomu tai, kad nors afektų ženklinimo procesas gali atrodyti tyčinis, Tarptautinės emocijų tyrimų draugijos paskelbti tyrimai rodo, kad jis padeda nesąmoningai reguliuoti emocijas, todėl tai yra veiksminga emocijų reguliavimo forma, nereikalaujant visiško sąmoningumo.
2. Pagrindinių poreikių nustatymas
Dažnai ginčai susiję ne tik su konkrečia problema, bet ir dėl gilesnių, nepatenkintų poreikių. Galbūt vienas iš partnerių per nesutarimą jautėsi apleistas ar nesvarbus, o gal kilo neišspręstas meilės ar dėmesio poreikis.
2020 m. žurnale „Clinical Psychology and Psychotherapy" paskelbti tyrimai rodo, kad vaikystės emocinio nepriežiūros ir prievartos išgyvenimai dažnai sukelia nemeilės jausmą, o tai gali sukelti nesaugumą ir nepasitikėjimą suaugusiųjų santykiuose.
Šie veiksniai prisideda prie nesusipratimų, emocinio atstumo ir nuolatinių konfliktų, todėl partneriams sunku ugdyti intymumą ir efektyviai bendrauti. Vadinasi, pokalbių pokalbiuose pirmenybė turėtų būti teikiama šių pagrindinių poreikių nustatymui, nes ginčo įkarštyje jie dažnai lieka neišreikšti.
Štai kaip galite giliau įsigilinti į pasikartojančios problemos esmę pokalbio metu:
Paklauskite savęs: „Ko man iš tikrųjų tą akimirką reikėjo? Tada ramiai ir atvirai pasakykite tai savo partneriui.
Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Per tą ginčą man reikėjo patikinimo, kad esame toje pačioje komandoje".
Skatinkite savo partnerį daryti tą patį ir dirbkite kartu, kad suprastumėte vienas kito emocinius poreikius, kurdami daugiau abipusės paramos santykiuose.
3. Ateities sprendimų kūrimas
Esminė bet kokio pokalbio dalis yra planavimas, kaip suvaldyti būsimus konfliktus, kurie neišvengiami bet kokiuose santykiuose. Užuot tiesiog judėjus toliau, poros turėtų pasinaudoti šia galimybe strateguoti ir stiprinti savo gebėjimą kartu įveikti iššūkius.
Tyrimai, kaip konfliktai ir tarpininkavimas veikia romantiškų partnerių smegenų veiklą, atskleidė, kad tie, kurie dalyvavo tarpininkaujamose diskusijose, labiau suaktyvino nucleus accumbens – smegenų sritį, susijusią su atlygio sistema – ypač tiems, kurie jautėsi patenkinti sprendimu.
Ši išvada pabrėžia teigiamą konfliktų sprendimo poveikį tiek emocinei gerovei, tiek nervų atsakams santykiuose. Įsitraukimas į šį procesą ne tik ugdo pasitikėjimą, bet ir užtikrina, kad abu partneriai jaustųsi išgirsti ir palaikomi būsimų nesutarimų metu.
Štai kaip galite surinkti sprendimus iš pokalbio:
Užbaikite pokalbį paklausdami: „Ką kitą kartą abu galime padaryti kitaip?" arba „Kaip galėtume geriau vienas kitą palaikyti šiose situacijose?"
Tokiu būdu dėmesys nuo paties konflikto pereina prie konstruktyvių, iniciatyvių sprendimų. Veiksmingų pokalbių strategijos
Nepaisant jų svarbos, pokalbių dažnai vengiama, nes baiminamasi, kad aptarus praeities konfliktus viskas pablogės. Daugeliui porų atrodo, kad nebūtina arba vargina iš naujo nagrinėti šias temas ir trūksta bendravimo priemonių, kad jos galėtų veiksmingai naršyti.
Tačiau šių pokalbių praleidimas nepanaikina emocijų. Neišspręsti jausmai gali ,,supūliuoti", nuvesdami į nutolimą, pasipiktinimą ir pasikartojančius konfliktus.
Kad pokalbiai būtų veiksmingi, abu partneriai turi jaustis saugūs, atviri ir nesiginčyti. Štai keletas strategijų, kaip sukurti tą saugią erdvę:
Laikas atsikvėpti. Venkite pasinerti į pokalbį iš karto po ginčo. Palaukite, kol abu būsite ramūs ir pasiruošę aptarti dalykus be užsitęsusio pykčio ar nusivylimo.
Nustatykite aiškius ketinimus. Paaiškinkite, kad pokalbio tikslas yra emocinis gydymas ir supratimas, o ne kaltės skyrimas. Taip išlaikomas dėmesys augimui ir empatijai.
Praktikuokite aktyvų klausymąsi. Kalbėkite pakaitomis nepertraukdami. Prieš atsakydami apmąstykite, ką sako kitas asmuo, kad suprastumėte. Pavyzdžiui, pasakykite kažką panašaus: „Girdžiu tave sakant, kad jautiesi neįvertintas. Ar tai tiesa?"
Išlikite emociškai pagrįstas. Jei emocijos vėl pradeda kilti aukštai, ženkite žingsnį atgal ir priminkite sau tikslą – susijungti ir išgyti, o ne atverti senas žaizdas.
Būkite kantrūs. Pokalbiai gali ne viską išspręsti vienu prisėdimu. Būkite pasirengę iš naujo peržiūrėti šias diskusijas laikui bėgant, kai atsiras daugiau jausmų.
Šaltinis: www.psychologytoday.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą