Afrikoje reziduojanti menininkė atrado naują aistrą - animaciją

„Daugeliui tikriausiai sunku suvokti, kaip galima net keletą metų bastytis po pasaulį be nuolatinės gyvenamosios vietos. Galų gale visiems kyla natūralus klausimas - iš ko aš gyvenu, bet patikėkite, gyvenimas pasiūlo tiek įvairių sprendimų ir galimybių“, - nuotaikingai pasakoja iš Šilalės kilusi menininkė Aušrinė Pudževytė.

Į užsienį ji iškeliavo iškart po studijų Klaipėdos technologijų mokymo centre. Pabuvusi ne vienoje pasaulio šalyje, pastaruosius keletą metų ji gyvena ir kuria Afrikoje. Naujausias menininkės projektas - kurti žmonėms jų animacinį prototipą - jau sulaukė nemenko populiarumo ne tik Afrikoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Ne išimtis ir Lietuva.

Menininkė neslepia, kad imtis naujo projekto paskatino ir visą pasaulį apėmusi pandemija.

„Suvokiau, kad dabar daugelis žmonių dar labiau skaičiuoja pinigus. Geriau jau nusipirks maisto nei užsisakys freską, tad ir man teko ieškoti naujų nišų“, - pradėjo pasakoti dažniausiai freskas tapanti menininkė.

Kaip tik vieni draugai pakvietė filmuotis vaizdo klipe, kur ji susipažino su animatoriais.

„Stebėdama jų darbą ir pati suvokiau, kad galėčiau sugrįžti prie skaitmeninio meno, kuris man taip pat labai artimas. Tokie animuoti žmonių atvaizdai populiarūs socialiniuose tinkluose, daugelis nori šitaip pagyvinti vaizdo įrašus“, - pasakojo A. Pudževytė.

Pasak menininkės, judantį animuotą savo atvaizdą galima turėti išleidus vos keliasdešimt eurų, gal todėl užsakymų netrūksta. Žinoma, daugiausia užsakovų Afrikoje, bet jau yra ne vienas ir iš Lietuvos.

„Aš ne verslininkė, o menininkė, tad ir mano santykis su pinigais visai kitoks. Aš visai kitaip vertinu daugelį dalykų. Pavyzdžiui, užsakovai, kurie mane pasikviesdavo sukurti jiems freską, suvokdavo, kad tai ne tas darbas, kai atidirbi darbo valandas nuo ryto iki vakaro ir gauni valandinį uždarbį. Aš dirbu atsipūtusi. Labiau nei finansinį uždarbį vertinu tai, kad užsakovai mane apgyvendina, ir aš galiu ne tik tapyti, bet ir pažinti miestą, bendrauti su žmonėmis. Pavyzdžiui, viename viešbutyje ramiai ir komfortiškai gyvenau net dvi savaites, kol tapiau jiems freską“, - apie darbo specifiką pasakojo A. Pudževytė.

Menininkė neslėpė, kad išmokti įkainoti savo darbus nebuvo lengva.

„Tiesiog kai žmonės daro namuose remontą, jiems nekyla klausimo, kad už plyteles ar parketą reikės mokėti tokią kainą, kokia parduotuvėje nurodyta už kvadratinį metrą. Tad suvokiau, kad jeigu plytelės turi savo kainą, menas - taip pat. Kiekvienas atvejis skirtingas, freska gali kainuoti ir 100, ir 1 000 eurų, bet galiu dirbti ir mainais už stogą virš galvos, maistą“, - pasakojo žavingoji menininkė.

A. Pudževytė neslėpė labai dažnai sulaukianti klausimo, iš ko ji gyvena.

„Kažkodėl daugelis pamiršta, kad iš meno taip pat galima gyventi. Kita vertus, reikia mokėti ir taupiai gyventi. Man yra tekę gyventi ir prabangiose vietose, valgyti prašmatniuose restoranuose, tačiau kasdienybėje man reikia labai nedaug. Pakanka, kad turėčiau nors mažą kambariuką, kur galėčiau sugrįžti išsimiegoti“, - pasakojo menininkė.

Pavyzdžiui, dabar daugiau nei mėnesį ji su draugu gyvena puikiame name Namibijos sostinėje Vindhuke.

„Gal daugeliui lietuvių ir sunku bus patikėti, bet šeimininkė mums jį tiesiog užleido, o pati išvažiavo kuriam laikui pagyventi į fermą. Nors šeimininkė jau vyresnė - 58-erių, bet tokia pat laisva siela, kaip ir aš, pati daug keliauja, todėl jai atrodo natūralu užleisti savo būstą kitam. Gyvename kaip rojuje - už vandenį, elektrą sumokėta, pašeriame šeimininkės šunį, palaistome gėles“, - pasakojo A. Pudževytė.

Per pastaruosius dvejus metus ji jau apkeliavo 5 Afrikos valstybes. Dar praėjusį gruodį norėjo grįžti į Lietuvą, bet dėl COVID-19 padarinių buvo atšaukti skrydžiai ir teko likti ilgiau.

„Paskutinį kartą Lietuvoje buvau 2019-ųjų sausį. Tad mano atmintyje Lietuva likusi dar apšerkšnijusi. Nors su šeima labai daug bendraujame internetu, bet, neslėpsiu, labai pasiilgau tokių, regis, paprastų dalykų - tiesiog sėdėti su saviškiais ant sofos ir žiūrėti televizorių...“ - atvira menininkė.

A. Pudževytė viliasi, kad vasarą pavyks sugrįžti į Lietuvą, tačiau ar ilgai užsibus tėvynėje, jau ir pati nespėlioja.

„Esu pasaulio pilietė. Man namai jau yra ten, kur aš tuo metu būnu“, - kvatojo.

Mergina neslėpė, kad Afrikoje būti geros nuotaikos daug paprasčiau, nes, regis, visi aplinkiniai gyvena taip, tarsi pasaulio nebūtų sukausčiausi nelemtoji pandemija.

„Žinoma, tvarkos čia irgi laikomasi. Į prekybos centrus visi eina tik su medicininėmis kaukėmis, nuo 22-os - komendanto valanda, bet dieną visi linksmi ir, atrodo, švenčia gyvenimą“, - įspūdžiais iš Afrikos dalijosi mergina.

Labiau nei finansinį uždarbį vertinu tai, kad užsakovai mane apgyvendina ir aš galiu ne tik tapyti, bet ir pažinti miestą, bendrauti su žmonėmis.
Nors su šeima labai daug bendraujame internetu, bet, neslėpsiu, labai pasiilgau tokių, regis, paprastų dalykų - tiesiog sėdėti su saviškiais ant sofos ir žiūrėti televizorių...

Daugiau informacijos apie Aušrinę Pudževytę rasite: https://www.instagram.com/im_aube/ https://www.imaube.com/ El. paštas: [email protected]

Raktažodžiai
Sidebar placeholder