Agnės Bilotaitės užmojai Palangoje likviduoti „Pušyną“ ėmė skleisti blogą kvapą: kai kam prireikė brangios žemės

Tarp pretendentų, kuriems toks A. Bilotaitės sprendimas leistų tapti netoli Baltijos jūros esančios labai brangios žemės savininkais, yra ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Veronika Skeberdytė.

Palangos savivaldybės administracijoje Šventosios seniūne dirbanti moteris neigia artimesnę draugystę su įtakinga konservatorių ministre ir tikina esanti eilinė partijos narė.

Tačiau būtent V. Skeberdytė buvo sulaukusi pasiūlymo tapti A.Bilotaitės politinio pasitikėjimo patarėja Seime.

„Pušynui“ grasino seniai

Neseniai viešumoje buvo iškeltos abejonės, ar ministrės užsispyrimas ne kaip nors reorganizuoti, o likviduoti „Pušyno“ reabilitacijos centrą nėra iš anksto parengto A.Bilotaitės ir V.Skeberdytės susitarimo dalis.

Vidaus reikalų ministerijai priklausantis reabilitacijos centras Palangoje A.Bilotaitei kliūti pradėjo jau seniai.

Dar būdama Seimo opozicijoje, o vėliau paskelbta kandidate vadovauti Vidaus reikalų ministerijai ji „Pušyną“ ne kartą vadino sovietmečio reliktu ir tvirtino, kad ministerija šio centro turėtų atsisakyti.

A.Bilotaitė tuomet teigė, kad į klausimą, ar „Pušynas“ yra reikalingas, atsakys auditas. Tačiau kai gruodžio pradžioje ministrė paskelbė apie ketinimą likviduoti „Pušyną“, jo administracija apie auditą net nebuvo girdėjusi.

Dangstėsi pasenusia schema

V.Skeberdytė iš karto ėmė neigti, kad galėtų praturtėti po to, kai būtų likviduotas „Pušynas“.

Žurnalistams V. Skeberdytė rodė parengto teritorijos planavimo schemą, kurioje jos atstovaujamos Hermenegildos Liutikienės atgaunama teritorija esą net nesiriboja su „Pušyno“ sklypu.

Tačiau moteris nė žodžiu neužsiminė, kad ši schema yra nebegaliojanti.

Tokią teritoriją, kurioje H.Liutikienei galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės, dar 2014 metais buvo apibrėžusi Palangos savivaldybės administracijos direktorė.

Prieš dvejus metus šias teritorinio planavimo procedūras nutraukė patys jų iniciatoriai – pretendentai į vienas šalia kito buvusius Petro Liutiko ir Miko Ivanausko turėtos žemės rėžius, vadinamąsias posesijas.

Kodėl taip buvo pasielgta, V.Skeberdytė atsisakė paaiškinti. Ar tokio sprendimo priežastis galėjo būti ir horizonte iškylanti perspektyva netolimoje ateityje pretenduoti į „Pušyno“ neužstatytą žemės sklypo dalį?

Dalyvautų žemės dalybose

„Pušynui“ priklausantis žemės sklypas šiaurės vakarų pusėje nedideliu kampu įsiterpia į P.Liutiko turėtos žemės posesiją.

Jei būtų atkuriama nuosavybė šioje vietoje, H.Liutikienei atitektų beveik keturi arai žemės, o tai leistų jos atstovei V.Skeberdytei dalyvauti laisvos „Pušyno“ teritorijos dalybose.

Iš žurnalisto tai išgirdusi Šventosios seniūnė nustebo, lyg to nebūtų žinojusi anksčiau: „O kur aš tuos arus dėčiau?“

Tačiau V.Skeberdytė su savivaldybe aršiai kovoja dėl kiekvienos H.Liutikienei priklausančios žemės pėdos ir teismuose siekia, kad būtų grąžinama žemė atsisakant suplanuotų, bet dar neįrengtų gatvių, arba reikalauja žemės juostų šalia naudojamų gatvių, siūlydama siaurinti joms nustatytas komunikacinių koridorių teritorijas.

Palangoje bet koks susigrąžintos žemės rėželis leidžia tikėtis, kad jį užsigeis prisijungti kaimyninio sklypo savininkai. Tuomet ir 4 arai „Pušyno“ teritorijos gali būti brangūs tiems, kurie čia ateityje formuotų savo sklypus.

Nurodė seniūnės kontaktus

Tačiau V.Skeberdytei „Pušyno“ teritorijoje žemės gali kliūti ir daugiau.

Teritorijos planavimą dėl žemės atkūrimo užsakė abiejų posesijų pretendentai.

Tačiau šį procesą kontroliuoti ėmėsi būtent Šventosios seniūnė. Savivaldybei atsiųstame prašyme nurodomas V.Skeberdytės namų adresas, jos telefono numeris ir elektroninio pašto adresas.

„Lietuvos rytui“ ji aiškino, jog bendrai rengti detalųjį planą buvo susitarta todėl, kad planuojant didesnę teritoriją projektavimo darbai kainuoja pigiau.

Palangoje įprasta, kad sėkmės atveju už tokį rūpinimąsi atsilyginama susigrąžintos žemės dalimi.

Į P. `Liutiko žemes pretenduoja H. Liutikienė, kuriai atstovauti įgaliota V. Skeberdytė.

Nors tiesioginis pretendentės turto paveldėtojas yra jos sūnus Tauras Liutikas. Su juo V. Skeberdytė gyvena kartu – pora augina tris vaikus.

Turi turtinių interesų

V.Skeberdytė teigė, kad dalyvauja svetimos žemės atkūrimo procese tiesiog norėdama pagelbėti savo vaikų močiutei, ir neslepia, kad tai yra tiesioginiai jos vaikų turtiniai interesai.

Bet kodėl visus žemės grąžinimo reikalus tvarko ji, o ne tiesioginis H. Liutikienės turto paveldėtojas jos sūnus T.Liutikas?

„Jis neturi teisinio išsilavinimo“, – lakoniškai paaiškino V. Skeberdytė.

Formaliai V. Skeberdytė atstovauja visai svetimiems žmonėms, nors iš tiesų gina savo asmeninius turtinius interesus.

„Man nėra privalu deklaruoti ryšių su T. Liutiku, nes mes neturime turtinių santykių“, – kalbėjo teisinį išsilavinimą turinti valstybės tarnautoja.

Nors neslepia su T. Liutiku ir vaikais gyvenantys viename bute, moteris tvirtina, kad jų piniginės lėšos nėra bendros.

Anot V. Skeberdytės, tam įtakos neturi net ir tai, kad ji siekia H. Liutikienės nekilnojamojo turto, kurį paveldėtų jos sugyventinis.