Aistras jau pradeda kaitinti ir poliklinikų reforma

(25)

Po to, kai šiemet įvyko Klaipėdoje veikiančių ligoninių susijungimas, uostamiestyje, kaip ir visoje šalyje, pradedama dar viena - poliklinikų reforma. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi Sveikatos centrų savivaldybėse kūrimo planą. Tokie centrai turėtų pradėti veikti jau šiemet.

Ministerijos pozicija yra, kad didžiuosiuose šalies miestuose galėtų veikti po kelis tokius centrus. O tokių centrų kūrimo iniciatorėmis turi būti savivaldybės.

Klaipėdos savivaldybė šiuo metu yra šešių įstaigų, kurios teikia pirminio (šeimos gydytojo) ir antrinio lygio ambulatorines sveikatos paslaugas ir gali dalyvauti reformoje, steigėja.

Tai VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, VšĮ Klaipėdos miesto poliklinika, VšĮ Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė, VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė.

Poliklinikos, kuriose yra daugiausiai prisiregistravusių pacientų - Klaipėdos miesto poliklinika ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centras.

Klaipėdiečiai šias įstaigas įprastai vadina „III poliklinika“ ir „Jūrininkų poliklinika“.

Jose pas šeimos gydytoją yra prisiregistravę beveik pusė klaipėdiečių. 2021 metų duomenimis, atitinkamai 36 929 ir 35 559. Iš viso Klaipėdoje gyvena per 152 000 žmonių.

Natūralu, kad šių įstaigų pagrindu ir galėtų būtų kuriami minėtieji sveikatos centai.

Tiesa, vienas ar du tokie centrai bus Klaipėdoje ir kaip jie veiks, turėtų apsispręsti Klaipėdos miesto taryba.

Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė sako, kad poliklinikų reforma yra viena iš šešių, kurias vykdo ar planuoja vykdyti SAM. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas yra savivaldos funkcija. Kaip tik antradienį vyko reformos pristatymas šalies savivaldybėms.

„Jau artimiausiame Tarybos posėdyje turėtų būti pateiktas sprendimo projektas, kuriuo sieksime gauti pritarimą Klaipėdai dalyvauti reformoje ir inicijuoti sveikatos centro kūrimą funkciniu bendradarbiavimo būdu. Siekiamybė - užtikrinti bazinių, nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų pacientams suteikimą, mažinti eiles ir didinti prieinamumą. Gavus pritarimą rengsime detalią programą, revizuosime teikiamas paslaugas bei veikimo modelį“, - sako V. Raugelė.

SAM žada, kad sveikatos centrų įkūrimui ir veiklos perspektyvoms visoje Lietuvoje būtų skiriama per 150 mln. eurų.

Gerės paslaugos

SAM teigimu, sveikatos centras sujungs pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą per gydymo įstaigų bendradarbiavimą. Kartu su centrų įkūrimu keisis ir šeimos gydytojų darbas - jie dirbs su šeimos gydytojo komandos nariais.

Pranešama, kad sveikatos centro vizija yra viena iš sveikatos sistemos pertvarkos priemonių, kuria siekiama priartinti paslaugas arčiau gyventojų ir jas padaryti kokybiškesnes. Šeimos medicina bus stiprinama ir kitomis priemonėmis.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, šie metai bus dviejų svarbių pirminės sveikatos priežiūros pokyčių metai - startuos sveikatos centrai ir bus pradėtos burti šeimos gydytojo komandos.

„Šie metai bus sveikatos centrų steigimo metai. Regioninės realijos tokios, kad reikia konsoliduoti gydymo įstaigas, kad pacientams būtų užtikrintas sveikatos paslaugų prieinamumas šalia namų. Kitas didelis pokytis, lengvinantis gydytojų darbą ir gerinantis pacientų patirtį, - tai šeimos gydytojo komandos kūrimas. Komandos jau pradedamos pildyti, skiriant papildomus finansinius išteklius ir persvarstant atsakomybes“, - anksčiau sakė A. Dulkys.

Sveikatos centrų įgyvendinimui SAM parengė aprašą, kuriuo vadovausis gydymo įstaigos.

ABEJOJA. Šiandien pradedama abejoti, ar Klaipėdai reikia statyti naują jūrininkų polikliniką, kuri gali kainuoti iki 30 milijonų eurų.

Dėl poliklinikos svarstys

Įvyko taip, kad ministerijos inicijuota poliklinikų reforma sutapo su Klaipėdos planais statyti naują jūrininkų poliklinikos pastatą.

Šio pastato statybos planavimo procesas vyko gana sudėtingai. „Vakarų ekspresas“ taip pat rašė, kad planams Birutės g. 5E statyti polikliniką priešinosi ir aplinkinių namų gyventojai.

Jie piktinosi, kad poliklinikos oro vėdinimo sistemų išmetimo angos būtų sumontuotos ant pastato stogo ir nukreiptos tiesiai į jų langus. Panašu, kad jei bus priimtas sprendimas poliklinikos nestatyti, gyventojams neliks dėl ko reikšti nepasitenkinimo.

Priminsime, kad Klaipėdos savivaldybei tik iš antro karto pavyko surengti statybos darbų rangos konkursą. Tačiau paaiškėjo, kad statybos darbų kaina gali siekti apie 20 milijonų eurų.

Tokia kaina būtų už maždaug 4 000 kv. m. ploto pastatą. Tai yra apie 5 000 už 1 kv./m - maždaug dvigubai daugiau nei buvo planuota projekto įgyvendinimo pradžioje. Dar iki 10 milijonų eurų galėtų kainuoti įrengti polikliniką.

Todėl ne visus nustebino, kad meras Arvydas Vaitkus suabejojo naujos poliklinikos statybos tikslingumu ir užsiminė apie tai, kad pirmiausia reikėtų įvertinti galimybę sutvarkyti III poliklinikos pastatą (Taikos pr. 76).

„Nėra klausimo, reikia ar nereikia statyti jūrininkų polikliniką. Yra klausimas, kaip miestas išnaudoja turimą turtą. Dabar pastatus turime įvertinti atsižvelgdami į būsimą reformą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Vaitkus.

Jis akcentuoja, kad Savivaldybėje dažnai pasitaiko, jog nusidėvėjęs Klaipėdai priklausantis turtas nėra tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas.

„Atsiduriame situacijoje, kad turto turime vis daugiau ir daugiau, bet jis nėra panaudojamas efektyviai“, - sako Klaipėdos meras.

A. Vaitkus prieš porą savaičių lankėsi Vilniuje, kur susitiko su ministru A. Dulkiu. Meras sako, kad, susipažinus su SAM planais, atrodo, kad ir miesto vizija asmens sveikatos priežiūros srityje yra teisinga.

„Turės atsirasti didelės kompetencijos centrai, kurie galėtų teikti visapusiškas paslaugas. III poliklinika turi per 10 000 kvadratinių metrų ploto pastatą. Tai atliepia ministerijos šiuo metu sprendžiamus uždavinius“, - sako A. Vaitkus.

TURTAS. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus siekia peržiūrėti Savivaldybei priklausančio turto panaudojimą, nes yra požymių, kad turtas ne visuomet naudojamas efektyviai.

Reformos pamokos

Kaip tik šiuo metu Klaipėda jaučia kitos reorganizacijos pasekmes, kai buvo sujungtos trys mieste veikiančios ligoninės ir įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė.

„Panašu, kad ši (ligoninių. - Autor. past.) reorganizacija yra labai grėsminga Klaipėdos miestui, tą išsakiau ministrui. Dėl reorganizacijos netekome 50 gydytojų, nors ir taip buvo jų trūkumas“, - sako A. Vaitkus.

Meras jau anksčiau yra sakęs, kad „sveikatos sistemos reformos pačiai sistemai sveikatos neprideda“. O Klaipėdos universiteto ligoninės steigimas šiandien kelia konkrečių problemų.

„Pirmojo ketvirčio nuostolis - 3 milijonai eurų. Prognozuojamas metinis nuostolis (Klaipėdos universiteto ligoninės. - Autor. past.) - 12 milijonų eurų, - pateikia skaičius A. Vaitkus. - Ką pasakiau ministrui? Priminiau mūsų pokalbį Klaipėdos universitete, kai sakiau - turi būti strategija ir strategijos įgyvendinimo planas. To plano iki šios dienos nėra.“

Trūksta informacijos

Kad informacijos nėra pakankamai, sako Klaipėdos miesto poliklinikos vyr. gydytojo pavaduotoja, laikinai einanti vyr. gydytojos pareigas, Alfreda Pangonienė.

Ji nebuvo linkusi kalbėti apie reformą, tačiau akcentavo, kad poliklinikų darbuotojams būtų daug geriau, jei būtų daugiau informacijos ir aiškumo dėl ateities.

Taip pat patvirtino, kad pačiam poliklinikos pastatui tikrai reikia renovacijos, nes įstaiga skirti lėšų remontui prašo jau ne pirmus metus.

„Stogas nevarva, tačiau langai keisti jau beveik prieš 25 metus“, - situaciją apibūdina A. Pangonienė.

Anot jos, jau šios svaitės pabaigoje laukia ekspertų vizito, kurie detaliau įvertins situaciją.

Pasak A. Vaitkaus, buvo užsakyta dar viena Klaipėdos miesto poliklinikos pastato ekspertizė. Jis tiki, kad poliklinikos pastato rekonstrukcija yra galima, taip pat esant poreikiui būtų galima pastatyti ir priestatą.

Šiuo metu poliklinikos pastate yra įsikūręs Visuomenės sveikatos centras, Socialinės paramos centras ir kitos įstaigos.

Dirba bendrabutyje

Saulius Dabravalskis, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas, anksčiau yra sakęs, kad dirbti bendrabučio tipo patalpose, kur yra įsikūrusi poliklinika, yra sudėtinga. Tokia padėtis neretai atbaido ir poliklinikos lankytojus, kurie renkasi kitas gydymo įstaigas.

Taikos 46 pr. esančios Jūrininkų sveikatos priežiūros centro patalpos užima 1 288 kv. m ploto. Jos priklauso Klaipėdos savivaldybei ir yra perduotos patikėjimo teise poliklinikai.

Įstaiga taip pat valdo Odontologijos polikliniką Pievų Tako g. Šio pastato plotas 2 328 kv. m. Jis yra valstybės nuosavybė.

Daugiau pajamų

Jūrininkų poliklinikoje dirba 275 darbuotojai. Tai 27 žmonėmis mažiau nei III poliklinikoje, kuri turi 302 darbuotojus.

Taip pat skiriasi ir darbuotojų atlyginimai. Jūrininkų poliklinikoje, šių metų balandžio mėnesio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis buvo 2 249 eurai per mėnesį, o III poliklinikoje - tik 1 793 eurai.

2021 metų įstaigų ataskaitose rašoma, kad ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centre metinės pajamos buvo didesnės - 9,9 milijono eurų, o III poliklinikos - 7,2 milijono eurų.

Geri rezultatai atsispindėjo ir įstaigų vadovų atlyginimų eilutėje.

S. Dabravalskis su priedais ir kitomis išmokomis (kartu su išeitine kompensacija, nes tais metais prasidėjo antroji jo vadovavimo kadencija) 2021 metais gavo 86 247 eurus algos - arba po 7 187 eurus per mėnesį.

Buvusi III poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė 2021 metais gavo 77 830 eurų atlyginimą su priedais - vidutiniškai per mėnesį 6 486 eurus.

Jei Klaipėdos miesto Taryba pritars sveikatos centrų kūrimui, bus analizuojami sveikatos priežiūros įstaigų rodikliai, patalpos, galimybės teikti paslaugas. Vėliau bus rengiamas ir Tarybai teikiamas tolimesnių veiksmų planas.

Į šį procesą aktyviai įsijungė ir klaipėdietis Seimo narys Audrius Petrošius. Jis buvo aktyvus Klaipėdos universiteto ligoninės steigimo šalininkas. Dabar aktyviai palaiko jūrininkų poliklinikos statybos projektą.

Antradienį jis oficialiai kreipėsi į Klaipėdos merą A. Vaitkų, prašydamas paaiškinti motyvus dėl jūrininkų poliklinikos projekto.

 

Gavome ir Sauliaus Dabravalskio, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo atsakymus į "Vakarų eskpreso" klausimus.

Kaip vertinate kalbas apie tai, kad gali būti nutrauktas Jūrininkų poliklinikos statybos projektas Birutės g.?

Informacija, kuri mus pasiekia - liūdina. Gydymo įstaigos patrauklumas tiek pacientams, tiek čia dirbantiems yra viena iš sąlygų teikti ir gauti prieinamas, kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Kaip Jūrininkų sveikatos priežiūros centras organizuotų savo veiklą, jei naujo pastato nebūtų?

Tam, kad prisitaikyti prie naujų teisės aktų, kurie įpareigoja plėsti šeimos gydytojo komandą, reikalingas būtų remontas prisitaikant prie šių reikalavimų. Turimų patalpų nepakaktų, tektų stabdyti kai kurių teikiamų paslaugų plėtrą, kad talpintume šeimos gydytojo komandos narius.   

Kokia yra odontologijos poliklinikos pastato situacija?

Pastatas adresu Pievų Tako g. 38, Klaipėda (buvusi VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika) šiuo metu priklauso Valstybinei įmonei Turto fondas. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras šias patalpas naudoja pagal panaudos sutartį, kuri baigiasi 2024-03-31. Tam, kad teikiamos asmens sveikatos paslaugos miestiečiams būtų prieinamesnės nuolat investuojama į medicininės įrangos atnaujinimą.

Ką manote apie tai, kad Klaipėdoje būtų tik vienas sveikatos priežiūros centras?

Kiek viešųjų asmens sveikatos centrų reikia Klaipėdai sprendžia šių įstaigų steigėjas. Svarbu, kad tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus klaipėdiečiams teikiamos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų pasiekiamos įvairiose Klaipėdos miesto dalyse. Miestiečiams turi būti suteikta galimybė rinktis. Puikus to pavyzdys Lietuvoje – VšĮ Kauno miesto poliklinika.

Komentaras. Seimo narys Audrius Petrošius:

"Šiandien - liūdna diena, kadangi suprantu, jog Klaipėda visgi ir toliau vystysis stagnuodama ir be jokios ambicijos. Daug iečių sulaužyta, kad klaipėdiečiai ne tik gautų kokybiškas paslaugas, o paslaugas teikiančiųjų darbo sąlygos būtų motyvuojančios, tačiau kad ir miesto veidas keistųsi iš esmės - naujai projektuojami statiniai būtų parinkti architektūrinių konkursų būdu, būtų ryškūs, išskirtiniai, kuriais mes, klaipėdiečiai, didžiuotumėmės.petrosius

Pasirodžiusi informacija, kad Klaipėdos meras, motyvuodamas per didele kaina, neketina statyti taip lauktos jūrininkų poliklinikos, vietoje to miestiečiams pasiūlydamas kada nors įvyksiančius vadinamosios trečiosios poliklinikos patvarkymo ar rekonstrukcijos darbus, nuteikia itin slegiančiai.

Nelabai suprantu, kodėl tiek metų investavus į savivaldai nebūdingą ligoninių išlaikymo funkciją ir pagaliau šią naštą nusimetus bei atsiveriant galimybėms užtikrinti pirminės sveikatos priežiūros sektoriaus kokybinį šuolį, projektai yra priešpastatomi vienas kitam.

Miestas tikrai yra pajėgus ir pastatyti jūrininkų polikliniką, ir vėliau modernizuoti ar perstatyti trečiąją polikliniką, tačiau, užuot išsprendę vieną didžiausių Klaipėdoje - pirminės sveikatos priežiūros prieinamumo - problemą, pasirenkame pilką ir nykų požiūrį paremontuoti senus sovietinius pastatus.

Motyvas dėl išaugusių kainų nėra priimtinas. Šiandien kainos rinkoje yra tokios, kokios yra, tačiau tai nereiškia, kad miestai turi laukti kada nors ateisiančių, o gal ir neateisiančių pigesnių laikų. Juolab kad ir formuojami savivaldybių biudžetai atliepia infliacinius rodiklius - 2023-iųjų metų Klaipėdos biudžetas augo bemaž 48 mln. eurų.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder