Antarktida tarsi kraujuoja: mokslininkai galiausiai išsiaiškino kodėl

Šioje teritorijoje vyrauja itin šaltas ir sausas klimatas – manoma, kad čia nelyjo jau apie du milijonus metų. Kaip ir Raudonojoje planetoje, šiuose slėniuose galima pamatyti įspūdingą raudonos spalvos reiškinį.

Dar 1911 metais britų geologas Tomas Grifitas Teiloras, kurio vardu dabar pavadintas netoliese esantis Teiloro ledynas, aptiko vadinamąjį „Kruvinąjį krioklį“ (Blood Falls). Tai iš ledyno tekantis vanduo, turintis ryškų raudoną atspalvį, todėl atrodo tarsi kraujas. Šis paslaptingas reiškinys daugiau nei šimtmetį glumino geologus, tačiau tikslus mechanizmas, sukeliantis šį efektą, ilgai nebuvo aiškus. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Antarctic Science“, gali pagaliau pateikti atsakymą.

2018 metų rugsėjį Luizianos valstijos universiteto mokslininkas Peteris Doranas užfiksavo neįprastą kelių jutiklių duomenų sutapimą netoli krioklio. Buvo analizuojami GPS duomenys apie ledyną, temperatūros jutiklių matavimai iš Vakarų Bonio ežero dalies bei laiko intervalo kamera, nukreipta į „Kruvinąjį krioklį“.

Tyrėjai pastebėjo, kad Teiloro ledynas nusileido maždaug 15 milimetrų, ir tai sutapo su raudono vandens ištekėjimo epizodu bei temperatūros pokyčiais ežere. Mokslininkų teigimu, šis sutapimas rodo poledinį labai sūraus vandens (sūrymo) nutekėjimą.

Kodėl šis vanduo yra raudonas? Po ledynu susidaręs sūrymas veikia tarsi hidraulinis stabdis, lėtinantis ledyno judėjimą. Šiame skystyje yra geležies turinčių nanodalelių (taip pat silicio, kalcio, aliuminio ir natrio). Kai šis vanduo išteka ir susiliečia su deguonimi, geležis oksiduojasi ir įgauna rūdžių – tamsiai raudoną – spalvą.

Tai tas pats procesas, kuris suteikia Marsui jo būdingą raudoną atspalvį. Todėl ši tolima Antarktidos vieta tam tikra prasme primena mažą Raudonosios planetos kampelį mūsų Žemėje.