Apklausa: du penktadaliai lietuvių per mėnesį būsto paslaugoms skiria iki 30 proc. savo pajamų

Apklausos duomenimis, 26 proc. lietuvių teigia per mėnesį būstui skiriantys mažiau nei penktadalį pajamų.

Tuo metu 19 proc. apklaustųjų įvairioms būsto išlaidoms skiria 31–50 proc. pajamų, 5 proc. – daugiau nei pusę šeimos biudžeto, o dar 10 proc. negalėjo įvertinti savo išlaidų dalies.

Palyginti su 2024 m. spalį atlikta apklausa, tendencijos beveik nepakito. 

Tuomet 35 proc. gyventojų nurodė būstui skiriantys 20–30 proc. pajamų, 30 proc. – mažiau nei 20 proc., 17 proc. – 31–50 proc., o 6 proc. – daugiau nei pusę šeimos biudžeto.

„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties centro vadovės Rasos Narės teigimu, rekomenduojama, kad būtinosios išlaidos sudarytų iki 50 proc. mėnesio pajamų, nebūtinosios – iki 30 proc., o bent 20 proc., pasak jos, reikėtų skirti taupymui.

„Idealiu atveju būsto išlaidos neturėtų viršyti 25–30 proc. ribos. Jei daugiau nei pusė pajamų nuolat skiriama būstui, verta kritiškai įvertinti finansinę situaciją ir ieškoti sprendimų“, – pranešime cituojama R. Narė.

Pasak jos, šių metų pradžioje finansinę įtampą sustiprino itin šaltas sausis, kai centralizuotai šildomuose pastatuose šilumos suvartojimas išaugo 60–80 proc.

Naujausios apklausos rezultatai taip pat atskleidė skirtumus pagal socialinę ir šeiminę padėtį. Daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustųjų, kurių būsto išlaidos sudaro 31–50 proc. mėnesinio biudžeto, turi tik pradinį išsilavinimą.

Tuo metu tarp gyventojų, būstui skiriančių 20–30 proc. pajamų, taip pat 56 proc. sudaro tie, kurių vidutinės asmeninės mėnesio pajamos po mokesčių siekia iki 1 tūkst. eurų. 

Taip pat 45 proc. išsiskyrusių ar našlių bei 40 proc. vienų gyvenančių apklaustųjų nurodė, kad būsto išlaidos sudaro 20–30 proc. jų mėnesinio biudžeto.

Internetinę apklausą Lietuvoje 2026 m. sausį „Citadele“ banko užsakymu atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Jos metu apklausta 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 74 metų.