Ar automobilis - būtinybė, ar prabangos dalykas?

Eugenijus GENTVILAS, Seimo narys

Aš turiu du automobilius. Didelė mano gyvenimo dalis vyksta automobilyje (juokiasi). Man jis jau seniai, kai važinėju tarp Vilniaus ir Klaipėdos, yra darbo priemonė. Mano darbas yra ir partijos skyrių lankymas. Iš gyvenamosios vietos Klaipėdoje aš važinėju į darbo vietą, pas rinkėjus į visokius renginius įvairiose Lietuvos vietose.

Antrą automobilį naudoju tik asmeniniams reikalams. Į jį niekada nepilu benzino, pirkto už mokesčių mokėtojų pinigus.

Jeigu pas mus būtų sutvarkytas traukinių ir autobusų eismas taip, kaip Švedijoje, automobilio būtų galima atsisakyti. Mano dukra gyvena Švedijoje per 120 kilometrų nuo savo darbo vietos. Ji važiuoja į darbą traukiniu, o nuo geležinkelio stoties Malmės mieste iki savo darbo vietos - autobusu. Jai automobilis nereikalingas. Jos šeima turi automobilį, kuris yra šeimos savaitgalio pramogos, poilsio priemonė.

Lietuvoje traukinių vis mažiau ir mažiau važiuoja, o geležinkelio ruožas Vilnius-Klaipėda vis dažniau remontuojamas. Mano žmona kartais atvažinėja į Vilnių, ją jau kelis kartus gelbėjo autobusai. Buvo, traukinys sugedo nuvažiavęs 25 kilometrus, atvažiavo autobusas ir nuvežė iš Panerių stoties atgal į Vilnių. Kad ir kaip būtų, pas mus traukiniai netapo alternatyva automobiliui.

Mieste, pavyzdžiui, Klaipėdoje, galima rasti alternatyvą ir vietoje automobilio pasinaudoti viešuoju transportu. Bet Lietuvos mastu tai neįmanoma, jeigu tavo darbo vieta - visa šalis, kaip yra mano atveju.

Nijolė LAUŽIKIENĖ, Lietuvos nacionalinio muziejaus Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus direktorė

Automobilis man - būtinybė. Dirbu Palangoje, rytais man reikia važiuoti į darbą. Gyvenu Žaliajame Slėnyje, Klaipėdos paribyje, o visa infrastruktūra, kuria aš naudojuosi, parduotuvės yra mieste.

Išlaikyti automobilį, turint omenyje ir mašinos aptarnavimą, ir priežiūrą, ir kurą, kainuoja brangokai, bet nieko nepadarysi. Mintis jo atsisakyti nebuvo kilusi. Tada tektų atsisakyti darbo, keisti gyvenamąją vietą, persikelti į miestą.

Nepasakyčiau, kad Klaipėdoje labai daug automobilių. Iš ryto važiuojant į darbą šiokie tokie kamščiai susidaro, bet jie tikrai nėra tokie, kaip Vilniuje ar kituose miestuose.

Putinas BIELSKIS, Lietuvos verslo kolegijos docentas

Man turėti automobilį - būtinybė, nes gyvenu už miesto, o dirbu jame. Tai, žinoma, kainuoja: kiekvienais metais reikalinga techninė apžiūra, draudimas, tepalų keitimas, jis sensta, daug ką reikia keisti ir t. t. Bet jis man reikalingas, tad mintis jo atsisakyti nekyla.

Aš ne visada važiuoju automobiliu. Pavyzdžiui, savaitgalį mielai sėdu ir į visuomeninį transportą.

Klaipėdoje per daug automobilių. Ryte piko valandomis didžiuliai kamščiai ir Taikos pr., ir prie Jakų žiedo, ir Šilutės pl., ir Minijos gatvėje. Rytais praktiškai visos magistralinės gatvės būna užkimštos. Labai daug žmonių važiuoja į darbą savo automobiliais. Man tas keista. Jeigu aš gyvenčiau mieste, rečiau važinėčiau automobiliu.

Aš palaikyčiau žalio miesto idėją ir pats prisidėčiau. Galima važiuoti dviračiais. Bet kai reikia kiekvieną dieną važiuoti 20 kilometrų iš kaimo į miestą, tada automobilio tikrai reikia.

Aušra FESER, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ renginių organizatorė

Man automobilis labiausiai reikalingas pasiekti Klaipėdą iš Nidos, kai reikia tvarkyti reikalus, važinėti po Lietuvą, lankyti įvairias gražias vietas.

Mes važinėjame su elektromobiliu. Jo išlaikymas, eksploatacija, palyginti su kitais automobiliais, yra labai nebrangūs.

Nidoje mes visur važinėjamės tik su dviračiu arba vaikščiojame pėstute. Esame pagalvoję, kad galbūt galima atsisakyti automobilio. Bet vis dėlto, kadangi mums jau per 60 metų, reikia vykti ir pas gydytoją, tai dėl viso pikto turime automobilį, bet mes važinėjame palyginti labai mažai.

Nidoje vasarą automobilių parkavimas yra labai didelė problema. Mes netgi nuosavame kieme kartais neturime kur pasistatyti automobilio. Gėlyno sąskaita norime šiek tiek praplėsti vietą automobiliui, nes kitaip su kaimynais tiesiog netelpame.

Kai šią vasarą buvo apmokestinami automobiliai, Nidos centre jų labai stipriai sumažėjo. Man, kaip važiuojančiai dviračiu, gyvenimas labai pagerėjo, tapo daug saugiau.

Manau, kad žmonės mieste, važiuojantys automobiliais tik į darbą, galėtų ieškoti alternatyvų. Klaipėdoje beveik viską galima pėstute pasiekti.

Saulius LIEKIS, miesto Tarybos narys

Man automobilis yra susisiekimo priemonė, o ne prabangos dalykas. Turim sodą, savaitgaliais į jį važiuojame. Į darbą nuvykti užtektų ir viešojo transporto, bet esu „pagedęs“ ir važiuoju automobiliu, nors turiu ir autobuso bilietą. Automobilį palieku darbe ir darbo reikalais, kai reikia važiuoti į teismą ar kur nors kitur, naudojuosi viešuoju transportu.

Turintiems automobilį viena iš didesnių problemų - jo parkavimas miesto centre ir tai, kad jis yra mokamas. Aišku, brangiai kainuoja ir automobilio išlaikymas. Bet kiemai pilni automobilių. Kiti žmonės jų turi po kelis. Matyti, kad gyventojų transporto priemonės naujėja, gerėja.

Minčių naudotis automobiliu mažiau, kaip seniau aš tai darydavau tik savaitgaliais, o darbo dienomis važiuodavau su autobusu, buvo. Bet tam, kad aš tai galėčiau padaryti, reikėtų dar šiek tiek pagerinti miesto infrastruktūrą. Dabar į kai kurias vietas patekti greitai ir kokybiškai važiuojant autobusu neįmanoma. Jo reikėtų laukti pusę valandos ir pan.

Genutė KALVAITIENĖ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros projektų vadovė

Iš žinomų žmonių neturi mašinos ir jos nevairuoja dr. Vaidutis Laurėnas, kategoriškai yra nusistatęs prieš, ir profesorius Vytautas Paulauskas.

Aš jau seniai vairuoju automobilį. Jis man reikalingas susisiekimui. Važiuoju iš namų į darbus, į keliones, kur nors savaitgaliais.

Išlaikyti automobilį tikrai brangiau kainuoja nei važiuoti autobusu. Bet kokiu atveju ir naujai mašinai reikalinga techninė priežiūra, jau nekalbant apie automobilio higieną, jo plovimą ir t. t. Komfortas kainuoja.

Niekada negalvojau apie tai, kad reikėtų atsisakyti automobilio. Jis labai reikalingas. Kai vaikus augini, labai praverčia. Jeigu gyveni didmiesčio centre, automobilis sukuria daugiau problemų - pvz., jo parkavimas ir t. t. Dabar daug klaipėdiečių gyvena užmiestyje, jų darbo vieta yra mieste, o susisiekimo priemonės - tik maršrutiniai autobusai, tai nėra labai patogu.

Visai neseniai buvau komandiruotėje Almatoje Kazachstane. Ten reikėjo tris keturis kilometrus važiuoti pusantros valandos. Grįžusi į Klaipėdą visiškai pakeičiau požiūrį. Ir tie rytiniai kamščiai, pastovėjimai pusvalandį, 20 minučių, o gal ir mažiau man neatrodo dideli.

Tačiau Klaipėdos miesto kelių infrastruktūra nėra pritaikyta tokiam dideliam skaičiui klaipėdiečių, kurie gyvena Klaipėdos rajone, o jų darbo, vaikų mokymosi vieta yra uostamiestyje. Tai problema. Bet vadinti tai didžiuliais kamščiais, pamačius tikruosius kamščius, negaliu.