Ar euras smarkiai pakeitė mūsų gyvenimą?

Jevgenijus BARDAUSKAS, Klaipėdos rajono mero patarėjas

Esu iš tos kartos, kuri nuo talonų perėjo prie litų. Vienas litas buvo 100 talonų. Tai tas euro santykis su 3,5 lito neišgąsdino. Iš pradžių mokėdamas eurais kainą versdavai litais, o praėjus keliems mėnesiams to nebedarei.

Turėjau giminaičių Vokietijoje. Pas juos euras buvo anksčiau įvestas ir pas juos viskas stipriai brango. Jie sakė, kad ir pas mus taip bus. Netikėjome, bet buvo taip. Praėjus 10 metų jau būtų nelogiška žiūrėti, kiek kas kainuoja eurais ir litais.

Pastebėjau, kad pakilo maisto produktų kainos. Anksčiau tos duonos, kurią visada perku, kepaliukas kainuodavo 1,5-1,6 euro, o dabar 2 eurus ar net daugiau. 

Po Naujųjų metų didėjo akcizas degalams, tai iškart padarė įtaką ir maisto kainoms. Stebi, kad jos gana stipriai kyla, bet yra kaip yra. 

Per tuos 10 metų viskas brango, kilo energijos, žaliavų kainos, didėjo atlyginimai, natūralu, kad ir galutinio produkto ar paslaugos kaina didėja.

Bet pats euro įvedimas - didelis pliusas Lietuvai. Taip, smagu turėti savo nacionalinę valiutą. Atsimenu, kai pirmą kartą pamačiau 20 litų kupiūrą ir ant jos Maironį, ji man buvo labai graži po talonų. Bet vis tiek mes esame ES dalis, viena iš narių, ir ta bendra valiuta, aš manau, duoda daugiau naudos, negu kokių nors nuostolių.

Atsimename 2008-2009 metų finansinę krizę, Kas litais buvo pasiėmęs paskolą, pergyveno, kaip stipriai sukilo palūkanos, Vilibor indeksas, o tiems, kurie turėjo paskolą eurais, ta našta buvo žymiai mažesnė.

Jūratė KAVALIAUSKIENĖ, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja meniniam ugdymui

Man atrodo, kad metų praėjo daug daugiau nei dešimt, nes mes taip jau pripratome, kad be euro neįsivaizduojame savo gyvenimo. 

Prisimenu, iš pradžių buvo labai geras ir džiugus jausmas. Tai reiškė, kad mes esame europiečiai ir turime tokias pačias galimybes kaip ir visa likusi Europa. 

Pirmus du mėnesius dar buvo įprotis versti eurus į litus, bet tai buvo emocinis dalykas. O realiai tai visi džiaugėsi, kad kišenėje turėjo euriukų. Bet tai buvo taip seniai, kad jau pamiršome.

Kainų litais ir eurais dabar nelyginu. Prisimenu, mūsų algelės litais buvo apgailėtinos, o dabar normalios. Ir mūsų pajamos jau yra pakankamos, kaip ir kitų europiečių, nesijaučiame skurdžiais. Gal Lietuva ir nebuvo labai suskubusi įvesti tą eurą, nes buvo stabdžių. 

Pas mus visuomenė labiau mėgsta stabdyti nei eiti į priekį. Puiku, kad tai buvo padaryta ir mes jau daug metų galime naudotis visomis euro teikiamomis galimybėmis. Ir ekonomikai tai tik į naudą išėjo, be jokios abejonės.

Andrius DOBRANSKIS, miesto Tarybos narys

Iš pradžių vis bandydavai konvertuoti kainas ir litais. Aišku, jos per tą laiką kito. Jeigu dabar bandytum versti į litus, tai pamatytum, kaip stipriai jos išaugo. 

Kita vertus, keliauji į kitas šalis, į Vakarų Europą, turėti eurų yra tikrai patogu. Mūsų valstybės ekonomika tiek pakilo, kad didelio skirtumo nejaučiame kitose šalyse. Dabar pragyvenimo lygis ir pas mus yra daugiau mažiau susilyginęs, kai kur net pralenkęs.

Per tą dešimt metų daug kas pasikeitė, mano supratimu, tikrai į gerąją pusę. Žinoma, kainos pakilo, bet turime suprasti, kad ir darbo užmokestis pakilo, ir minimali alga, ir pensija. Kai buvo litai, žmonės tokių algų tikrai negaudavo.

Aida DUMBRAUSKAITĖ, Luizės seniūnaitijos seniūnaitė

Pirmoje vietoje turi būti dora, o ar litas, ar euras - nesvarbu. Ir ką reiškia tas popierėlis, ar jis toks, ar kitoks, juk viskas priklauso nuo to, kokia santvarka yra valstybėje, kokios asmenybės tvarkosi, nuo visos fisklalinės politikos. 

O popierėliai yra tik popierėliai, makulatūra. Jos trūkumas negresia, prispausdins.

O dėl kainų, jeigu akcininkai yra politikai, tai kokia jų kontrolė gali būti. Manau, Šveicarijos valdymo modelis labai tiktų mūsų valstybei, bet kad čia žmonių tiek beliko. Bankai grynąjį pelną išsiveža saviems išlaikyti, o mūsiškius kontroliuoja, už tai dar gauna pajamų.

Aš kaip seniūnaitė duomenis anksčiau išsitraukdavau iš Registro centro, pamatydavome iškirstus plotus ir sužinodavome, kas sklypus formuoja, o dabar naudojama duomenų apsauga vagims apsaugoti.

Vaclovas GEDVILAS, klaipėdietis

Euro įvedimas man iš viso jokių nepatogumų nesukėlė. Vienas dalykas, aš draugauju su matematika, o be to, man ir iki euro įvedimo tekdavo nemažai su sportu pakeliauti po Europą. Sakyčiau, kaip tik nepatogumų neliko.

Po euro įvedimo, kai žmonės piktinosi, kad viskas pabrango, aš visiems humoro forma sakydavau, kad man viskas atpigo. Kai įvedė eurą, bananai eurais atpigo ar tiesiog jų kaina krito, o aš didžiąja dalimi parduotuvėje pirkdavau tik bananus, visu kitu maistu aprūpindavo žmona. Aš bananų kainos kilimo ir dabar nepastebiu. Anksčiau bananai kainavo 4-5 litus, dabar - iki euro.

Aš puikiai suprantu, kas yra kainų didėjimas. Tai yra tiesiog elementari kasmetinė infliacija, didėja kainos, bet gerėja ir pragyvenimo lygis.

Eugenija ODEBRECHT, verslininkė

Dar ir dabar, kai matai, kad kažkas realiai brangu yra, tiesiog paverti į litus ir tada kaina būna išvis kosminė. Reikėtų mąstyti globaliai. 

Manau, kad Lietuva taip gerai gyvena ir tokia stipri tapo didele dalimi dėl euro. Mes esame bendroje rinkoje su Europa, su pasauliu, neturime jokių problemų. 

Pažiūrėkite, kokias problemas patiria Rusija - tu esi atjungtas nuo pasaulio. Manau, kad euras yra ir solidarumas, ir integravimas mūsų verslo, prekybos į europinę sistemą. Tai labai dideli dalykai.

Atėjau į turgų, perku kažką ir sakau: „Bet klausykite, anksčiau tiek kainavo litais, o dabar eurais.“ Pardavėja brūkštelėjo per savo antakius ir sako: „Anksčiau kainavo 3 litus, o dabar reikia mokėti 4 eurus už nudažymą.“

Kainos, be abejo, sukilo, o mūsų pajamos užaugo daugiau nei 70 proc. Mes priartėjome prie Europos Sąjungos vidurkio ir pralenkėme su savo pajamomis ir pensijomis. Su euru mes netapome neturtingesni.

Vyresnės kartos žmogui yra ypač sunku prisiderinti, prisitaikyti. Kas nemąsto komerciškai, tas visada gauna tą neigiamą grąžą. Blogai, kad žmonės laiko daug pinigų bankuose, tai nieko gero nedavė. Vartojimas skatina apyvartą ir vidaus rinką.

Mes visų pirma turime suprastai, kad esame maži, neturime masto ekonomijos, neturime labai daug dalykų, kas kitose šalyse su labai daug gyventojų, su didele perkamąja galia yra. Jie gali būti svarbūs savo vidinėje vartojimo rinkoje, mes - ne. 

Mūsų bet koks eksportuotojas, kuris iš Lietuvos išveža prekę, Lietuvai palieka 5, daugiausia 10 proc. Aš manau, kad dėl euro labai susireguliavo mūsų užsienio, o ypač vidaus rinka.

Aš domiuosi tuo, kas vyksta, paskaitau ir Lietuvos, ir užsienio portalų žinias. Mano dukra makroekonomistė, mes labai daug diskutuojame apie tai.