Ar galimybių pasas tikrai trukdo gyventi? (3)

Pradėjus oficialiai reikalauti galimybių paso daugelyje vietų, teiravomės klaipėdiečių, ar jie jau turėjo dėl jo problemų, ar abejoja jo būtinumu, kuo siūlytų jį pakeisti.

Deividas JACKA, verslininkas

Deividas JACKA

Man galimybių pasas ne trukdo gyventi, o padeda, nes aš jį turiu. Jo reikalaujama visur: per skrydžius, keliones, komandiruotes. Jeigu neturėčiau, vargintų tai, kad vis reikėtų darytis tuos testus. Pats jau esu ir persirgęs, ir du kartus vakcinuotas. Aš ne tik vakcinų, ko gero, apskritai nieko nebijau.

Kodėl niekam nekyla klausimų, kad, jeigu sėdi prie automobilio vairo, reikia turėti vairavimo pažymėjimą. Kai baigi mokslus, turi turėti atitinkamos kvalifikacijos diplomą, jeigu nori gauti darbą. Lygiai taip pat dabar tas galimybių pasas yra pasaulinio lygio klausimas. Visų pirma reikia pasižiūrėti į statistiką, kiek žmonių miršta. Pamatysite, pasiskiepijusių netekti gyvybės šansai yra daug mažesni. Tie, kurie pasiskiepija, garbaus amžiaus žmonės, jeigu ir suserga, lengviau perserga.

Vaida JUTKONĖ, reklamos projektų vadovė

Vaida JUTKONĖ

Labiausiai mane iš proto varo dabartinis žmonių supriešinimas. Tai košmaras. Man asmeniškai netrukdo galimybių pasas, turiu jį, nes esu persirgusi. Absoliuti antivakserė nesu. Bet kodėl privalau skiepytis vakcina nuo praėjusio viruso atmainos, nes šitai atmainai jos dar nėra. Nespės kurti vakcinų naujoms atmainoms. Ir liga yra loterija, ir skiepai.

Iš esmės galimybių pasui labai smarkiai nepritariu, man protu nesuvokiamas tas dalykas ir baisu, kad mes apskritai prie to priėjome. Jis nesprendžia esančios problemos, nemažina sergamumo, neapsaugo žmonių. Kai kurie pasiskiepiję išdidžiai vaikšto po prekybos centrus nusiėmę kaukes, glėbesčiuojasi kavinėse, mažose parduotuvėse didžiulės eilės. Manau, kad tai padaryta ne žmonėms apsaugoti, o tam, kad išgąsdintų dar labiau ir priverstų juos skiepytis.

Pensininkas negali nueiti į paštą, kuris yra prekybos centre. Vaikas perka vamzdžius, o tėvas stovi už durų, nes negali patekti į parduotuvę ir telefonu vaikui nurodinėja, kokius vamzdžius pirkti. Ar tai normalu? Man tai aukščiausias diktatūros taškas, tiesiog idiotizmas. O baisiausia, kad daugumai žmonių tai yra normalu. Pradedi suprasti, kodėl žmonės pražiūrėjo fašizmą.

Artūras BOGDANOVAS, inžinierius, visuomenininkas

Artūras BOGDANOVAS,

Jeigu mes kaip šalis būtume anksčiau aktyviau vakcinavęsi, tai nebūtų reikėję jokio galimybių paso ir nebūtume dabar apie tai kalbėję. Man galimybių pasas tikrai netrukdo gyventi. Manau, esmė yra ne jis kaip kažkoks dokumentas, o žmonių sąmoningumas, pasitikėjimas mokslu ir vakcinavimasis. Ir aš, ir mano visa šeima, ko gero, ir visa giminė ir draugai yra vakcinuoti. Manau, kad tai vienintelė išeitis toje situacijoje. Jau rodžiau tą pasą, tai kelių sekundžių klausimas, visiškai nekeliantis jokių emocijų. Parodžiau, ir tiek. Labai viskas paprasta.

Vilius TARASOVAS, dainininkas

Vilius TARASOVAS

Juntama, kad yra dvi Lietuvos, ir tai tikrai nėra malonu. Man galimybių pasas kvepia žmonių rūšiavimu. Sveiki žmonės kažkur negali eiti, jeigu jo neturi, ir t. t. Net juokavau: tai gal padalinkime miestą per pusę: į vieną dalį visi eina su pasais, į kitą - be. Visa tai man absurdo teatras, visai nejuokinga, labai baisu, kad žmonės rūšiuojami.

Barų šeimininkai nežino, kaip daryti, parduotuvėse irgi sumaištis - niekam tai nėra patogu. Didieji prekybos centrai verčia darbuotojus skiepytis per prievartą. Jeigu to nedarai, prarandi darbą. Kas tai yra? Atseit niekas neverčia, galima pasidaryti testus ir vaikščioti. Kas dvi dienas mokėti po 70 eurų? Ar tai nėra spaudimas į kampą, kad padarytum tai, ko jie nori?

O juokingiausia, kad sveikatos apsaugos ministras nusprendžia leisti žmonėms iš lauko eiti į tualetą. Absurdo teatras: į barą negali eiti, bet eiti į jo tualetą per jį gali. Tokie absurdiški sprendimai, atrodo, nieko bendro neturi su sveikatinimu. Ir į sporto klubą, į kurį visą laiką vaikščiodavai, negali eiti. Jau prieš kelias savaites ten žmonių pradėjo mažėti dėl tos nežinomybės.

Nesusidūriau su tikrinimu. Laikausi principo ir žinau, kad neisiu, kur jo reikia. Jau geriau tada keliausiu į turgų, kokią mažesnę parduotuvę. Kai paskutinį kartą nuėjome į restoraną, kuriame dažnai lankydavomės, pavalgyti, juokavau, kad tai paskutinė mūsų vakarienė.

Regina NARUTAVIČIŪTĖ, medikų atstovė

Regina NARUTAVIČIŪTĖ

Galimybių pasas man tikrai netrukdo, turiu ir jį, ir jau tris skiepus. Na, gal ir yra šioks toks nepatogumas, kad kur nors reikia jį išsitraukti ir rodyti, gali užmiršti, bet man tai tikrai jokių problemų nesudaro. Kiti žmonės turi kitokį požiūrį. Aš dirbu sveikatos apsaugos sistemoje, žinau, kas vyksta ligoninėse, kokia baisi liga yra COVID-19. Jeigu visi pozityviai viską vertinsime, išgyvensime.

Algirdas GRUBLYS, buvęs miesto Tarybos narys

Algirdas GRUBLYS

Man dar niekam neteko rodyti to galimybių paso, kol kas jo niekas neprašo, gal ir be reikalo jį turiu. Man kartais tokia mintis ateina į galvą. Neseniai važiavome į Latviją, tai nė prie sienos niekas nesustabdė. O turėjau ir tarptautinį tą galimybių pasą, ir latvišką įvažiavimo pasą. Visus tris pasus turėjau, niekam neprireikė.

Atvirai pasakius, skeptiškai jį vertinu, nors nesu antivakseris. Manau, kad tas galimybių pasas šiek tiek žmones vargina. Pati jo prasmė neatitinka lūkesčių. Pavyzdžiui, turintis jį žmogus suserga. Jeigu jis nedrausmingas, sergantis su tuo galimybių pasu gali visur vaikščioti, jo niekas nestabdys. Įvertinant tokią situaciją, kartais susidaro įspūdis, kad galimybių pasas beprasmiškas. Galbūt tai buvo tokia valstybės taktika norint žmones įpareigoti skiepytis, o praktiškai jis visai reikšmės neturi. Galėjo sugalvoti kokią nors kitokią formą. E. sveikatoje fiksuojami visi tie dalykai. Jeigu reikia, per Registrų centrą galėtų patikrinti, ar sergi, ar esi testuotas ir kt.

Redakcijos ir asmeninio albumo nuotr.

Sidebar placeholder