Ar Klaipėda gali padėti judėjimo negalią turintiems žmonėms?
(1)Apie visuomenės darnaus judumo temas privalome garsiai kalbėti, bet dar svarbiau yra sudaryti sąlygas judėti neįgaliems žmonėms, nes dažnai žmogaus, turinčio negalią, kelionės yra ne malonumas, o jo egzistencinis poreikis.
LR prezidentas Gitanas Nausėda, labai laiku ir tiksliai suformulavo nacionalinį tikslą, kad darnus judumas turi apimti ir visuotinę įtrauktį, ir vienodas galimybes darniai judėti visiems Lietuvos gyventojams.
Per pastaruosius du dešimtmečius žmonių, turinčių negalią, galimybės gerokai pasikeitė.
Pirmiausia keičiasi pačios visuomenės, valdžios institucijų, verslo požiūris į judėjimo negalią turinčius žmones.
Kažkada jie buvo suvokiami, kaip našta valstybei, o dabar į tai žiūrima kur kas socialiai atsakingiau. Žiūrima ne kaip į prievolę rūpintis, bet kaip į daugiau galimybių.
Naujos technologijos palengvina neįgalių žmonių kasdienę buitį.
Daug įvairių reikalų jau galima susitvarkyti per nuotolį, neišeinant iš namų. Pagaliau ir patobulėjusios specialios judėjimo priemonės neįgaliems žmonėms suteikia daugiau galimybių.
Deja, žmonių gyvenamosios aplinkos pritaikymas specialiesiems poreikiams su mažomis išimtimis vis dar tebėra pačių žmonių galvos skausmas.
Todėl nemažai neįgalių žmonių, ypač tie, kurie gyvena daugiabučiuose, lieka įkalinti tarp keturių sienų. Reikia pripažinti, kad viešosios infrastruktūros pritaikymas negalią turintiems žmonėms yra pažengęs į priekį, tačiau neišvengiama kuriozinių ar net absurdiškų situacijų.
Jau legenda tapo pasakojimas, kaip vienas Lietuvos universiteto rektorius, norėdamas geriau suprasti, ko reikia, kad universiteto pastatas būtų tinkamai pritaikytas neįgaliems studentams, pats pusdienį atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį.
Gal taip reikėtų padaryti ir visiems tiems, kurie projektuoja, stato, vadovauja įvairioms viešųjų paslaugų įstaigoms. Net neabejoju, kad supratimo ir tikslių sprendimų pritaikant infrastruktūrą atsirastų kur kas daugiau.
Kaip Klaipėdoje yra vystoma viešoji, žmonėms, turintiems negalią, skirta infrastruktūra? Ar Klaipėda draugiškas miestas neįgaliesiems?
Kaip mūsų mieste organizuotas gatvių, šaligatvių, viešojo lankymo įstaigų, transporto pritaikymas neįgaliesiems?
Šiais klausimais kalbamės su Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos pirmininku Vladu Alsiu.
Trumpai papasakokite apie jūsų organizaciją. Kiek žmonių dalyvauja veikloje? Kokie jūsų vadovaujamos organizacijos veiklos prioritetai?
Mūsų organizacija Registrų centre užregistruota dar 2001 m., nors savo veiklą vykdome nuo dar ankstesnių laikų.
Esame bendruomeninė organizacija, kuri šiuo metu jungia apie 170 narių. Suprantama, kad pagrindinė mūsų veikla yra orientuota į Klaipėdoje gyvenančių žmonių, turinčių negalią, poreikius, socialinę reabilitaciją ir integraciją.
Glaudžiai bendradarbiaujame su savo skėtine organizacija Lietuvos neįgaliųjų draugija.
Kur Klaipėdoje esate įsikūrę?
Jau daugiau kaip 20 metų savo veiklą vykdome J. Zauerveino gatvėje. Pagal panaudą išsinuomojome avarinės būklės apleistą seną pastatą.
Daug pastangų ir lėšų kainavo, kol šį niekam netinkamą ir apleistą pastatą prikėlėme naujam gyvenimui. Investavome į jo pritaikymą neįgaliesiems, rengėme projektus, gavome lėšų pastatui sutvarkyti. Į pastato sutvarkymą buvo investuota apie 120 tūks. litų, tuo metu tai buvo labai dideli pinigai.
Dar šalia pastato užveisėme ir gerai prižiūrimą sodą. Sukūrėme savotišką traukos centrą, kuriame neįgalieji gali praleisti laiką, pabendrauti tarpusavyje. Iki 2015 m. įstatymai numatė galimybę turėti neterminuotą pastato panaudos sutartį.
Deja, teisės aktai pasikeitė ir panaudos sutartis galima tik 10 metų terminui. Kaip tik kitais metais mums baigiasi panaudos sutartis su Turto banku ir esame labai neaiškioje situacijoje.
Jeigu nesudarysime naujos panaudos sutarties, Klaipėdos neįgalieji praras jų poreikiams skirtas patalpas ir mūsų organizacija nebeturės kur veikti.
Ar Klaipėda draugiškas miestas neįgaliesiems?
Galima sakyti, kad Klaipėda, kaip ir visa Lietuva, spręsdama neįgalių žmonių problemas po truputį juda į priekį. Bet tempas tikrai nėra spartus.
Ar jus tenkina infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems Klaipėdoje? Ko trūksta?
Lietuva 2010 m. pasirašė Tarptautinę neįgaliųjų konvenciją, pagal kurią įsipareigojo tinkamai vystyti neįgaliesiems skirtą infrastruktūrą.
Apibendrinant reikėtų įvertinti, kad per keturiolika metų nėra ypač daug nuveikta šioje srityje neįgaliųjų labui.
Ar Klaipėdoje esantys viešieji objektai tinkamai pritaikyti, kokius trūkumus matote?
Pirmiausia visuomenė, o kartu ir valdžia klaidingai įsivaizduoja, kad neįgalus žmogus yra tas, kuris sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Taip nėra.
Yra labai daug žmonių, kurie sunkiai vaikšto, o dar specifinių poreikių turi ir mamos su vežimėliais. Tai klaipėdiečių ratas, kuriems reikalinga tinkamai pritaikyta viešoji infrastruktūra.
Pakanka ir kuriozų. Štai visai neseniai po rekonstrukcijos buvo atidarytas Klaipėdos muzikinis teatras. Visi džiaugėsi, bet mažai kas atkreipė dėmesį, kad prie teatro esantys naujo dizaino suoliukai visiškai nepritaikyti neįgaliems žmonėms.
Jie yra be atramų, be porankių, sunkiai vaikščiojantis žmogus niekada neatsisės ant suoliuko, jeigu jis neturės porankių. Kažin ar apie tai buvo galvojama projektuojant suoliukus.
Visiškai čia pat, šalia „Arkos“, taip pat pastatyti suoliukai, neturintys porankių.
Tas pats ir su viešaisiais miesto tualetais. Jais niekada nepasinaudos judėjimo sunkumų turintys žmonės, jeigu juose nebus įrengti porankiai.
Senamiesčio erdvės neįgaliesiems pritaikytos epizodiškai. Kai kurie muziejai nėra draugiški neįgaliesiems.
Pavyzdžiui, į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų yra labai sunku patekti. Pilies muziejaus vienos patalpos pritaikytos, o kitos - ne.
Gal yra ir sėkmingų pavyzdžių?
Klaipėdos viešasis transportas neblogai pritaikytas neįgaliesiems. Gerai išvystyta infrastruktūra, bet kartais koją kiša žmogiškasis faktorius.
Būna, kad vairuotojai skuba, vėluoja pagal grafiką ir tada nelabai kreipia dėmesį į neįgaliųjų prašymus jiems padėti.
Koks yra verslo indėlis? Ar komerciniai objektai atitinka neįgalių žmonių poreikius?
Reikia pastebėti, kad komercinės patalpos labiau pritaikytos neįgaliesiems. Ten vyrauja lankstesnis požiūris ir universalus aplinkos dizainas ir yra patogesnis visoms socialinėms grupėms - neįgaliesiems, senjorams, mamoms.
Nors aišku, pasitaiko ir prastesnių situacijų. Pavyzdžiui, taromatai. Naujai pastatytuose prekybos centruose jie yra įrengti ir padaryti patogiai.
Tačiau dar daug kur jie yra iškelti į lauką, su laiptukais. Neįgaliesiems jie yra nepasiekiami.
Ką, jūsų manymu, reikėtų padaryti, kad Klaipėdoje būtų sudarytos geros sąlygos judėjimo negalią turintiems žmonėms?
Manau, kad svarbiausias akcentas - viešosios paskirties pastatų ir jų aplinkos pritaikymas judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Klaipėdoje yra tik viena mokykla, kuri visiškai atitinka mūsų poreikius. Diskriminacija yra tai, kada reikia per visą miestą į šią mokyklą važiuoti, o šalia namų esančios mokyklos lankyti negali.
Problemų yra ir su Klaipėdos universiteto miesteliu, buvusiomis kareivinėmis. Jos nėra draugiškos neįgaliesiems.
Artėja rinkimai, tai noriu atkreipti dėmesį, kad iš Klaipėdoje esančių rinkiminių apylinkių tik penkios yra pritaikytos žmonėms, turintiems negalią, o kitų pritaikyti net neplanuojama, nes motyvuojama, kad nėra tinkamų patalpų.
Bet iš patirties žinau, kad kartais tiesiog nenorima užsikrauti papildomų rūpesčių. Trūksta geranoriškumo.
Ko palinkėtumėte Klaipėdos neįgaliųjų bendruomenei ir visiems klaipėdiečiams?
Norėčiau palinkėti, nepaisant visų kliūčių ir nesklandumų, neužsidaryti, nenustoti mėgautis gyvenimu ir būti aktyviais miesto bendruomenės nariais.
Visiems klaipėdiečiams linkiu atidumo ir supratimo, kad neįgalių žmonių problemos yra ne vien tik jų, bet ir visos visuomenės rūpestis. Ir, aišku, visiems linkiu geros sveikatos.
Ačiū jums už pokalbį ir neįkainojamą indėlį į žmonių gyvenimus.
Rašyti komentarą