Ar kreditoriai gali nukreipti išieškojimą į turtą, kurį skolininkas atsisakė paveldėti?

Kokios pasekmės gali laukti, neatlikus šių „namų darbų“, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto narė advokato padėjėja Dovilė Urnikienė.

„Paveldėjau savo tėvų butą, tačiau neseniai gavau laišką iš antstolio, kuriuo pranešta, kad mano brolis turi skolų (apie 600 Eur), todėl jis neturėjo teisės atsisakyti paveldėti savo dalies.

Aš esu raginamas informuoti brolį, kad jis susimokėtų skolas, nes kitaip antstolis informuos išieškotoją, kad šis turi teisę kreiptis į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas leisti nukreipti skolos išieškojimą į tą turto dalį, kurią mano brolis būtų paveldėjęs.

Ką tokiu atveju daryti? Mano brolis notarui atsisakymo paveldėti turto nebuvo pareiškęs, jis tiesiog nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą, todėl jo dalį aš ir paveldėjau. Brolis tėvų bute nėra registruotas“, – klausė skaitytojas.

Į šį klausimą atsakė D. Urnikienė:

– Žinia apie tai, kad dėl kito asmens skolų galima likti be dalies paveldėto turto, išties dažną išmuša iš vėžių, tačiau šiuo atveju skaitytojui nėra paguodžiančių žinių.

Actio Pauliana teisinis institutas, apie kurį skaitytojui laiške užsiminė antstolis, yra vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų.

Juo pasinaudodamas kreditorius gali nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, jei juos sudarydamas skolininkas elgėsi nesąžiningai ir taip siekė išsisukti nuo prievolių įvykdymo, t. y. bandė sumažinti savo mokumą, o kartu su juo – ir galimybę kreditoriui atgauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Taigi, galima sakyti, kad actio Pauliana institutas įpareigoja skolininką, disponuojant savo turtu, atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų.

Teismų praktikoje actio Pauliana paskirtis yra įvardijama kaip kompensacinė, nes, pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į pagal tą sandorį perduotą turtą ar jo vertę ir tik tiek, kiek yra reikalinga įsiskolinimui padengti.

Kitaip tariant, siekiama atkurti skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.

Svarbu paminėti ir tai, kad pareikšti actio Pauliana galima ne visais atvejais, nes įstatymas numato tam tikras sąlygas.

Tačiau kalbant apie paveldėjimo santykius, teismai yra išaiškinę, jog tokiose situacijose actio Pauliana galima taikyti, jeigu įpėdinis piktnaudžiauja savo teise atsisakyti palikimo, kad išvengtų prievolių įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu, t. y. tiesiog nesikreipiant į notarą per nustatytą terminą ir (ar) to turto neperėmus faktiniu valdymu, nėra svarbus.

Šiuo atveju neturi reikšmės ir tai, ar skolininkas turtą, kurio atsisakė, būtų paveldėjęs pagal įstatymą ar pagal testamentą.

Taigi teismui nustačius, kad skolininkas specialiai nepriėmė palikimo, taip bandydamas išsisukti nuo savo įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, šis jo vienašalis sandoris – palikimo nepriėmimas – pripažįstamas negaliojančiu.

Tokiu atveju yra taikoma restitucija, t. y. šalys grąžinamos į situaciją, kuri buvo iki atsisakymo priimti paveldėjimą, ir kreditorių išieškojimas nukreipiamas į tą dalį, kurią skolininkas būtų paveldėjęs.

Be abejonės, teismuose buvo keliamas ir klausimas, ar tai yra sąžininga tų asmenų, kurie priėmė palikimą vietoj skolininko, atžvilgiu.

Tačiau teismai yra išaiškinę, kad išieškojimo nukreipimas į turtą, kurį vietoj skolininko paveldėjo kiti asmenys, nepažeidžia pastarųjų interesų, nes jie vis vien to turto nebūtų paveldėję, jei skolininkas būtų elgęsis sąžiningai.

Kitaip tariant, teismai traktuoja, kad kitų asmenų paveldimo turto dalis padidėjo tik dėl neteisėtų ir nesąžiningų skolininko veiksmų (ar neveikimo) nepriimant palikimo, todėl kitiems paveldėtojams iš neteisės teisė negali atsirasti.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato vienerių metų senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Vertindami, ar nepraleistas terminas actio Pauliana ieškiniui pateikti, teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes, kaip sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo galimą vertinimą, kreditoriaus amžių, išsilavinimą, profesinę veiklą, teisinį statusą ir kitas jo individualias savybes.

Kitaip tariant, nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

Vertinama, ar kreditorius apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo.

Apibendrinant atsakymą į skaitytojo klausimą: jei skaitytojo brolis išties atsisakė priimti palikimą, siekdamas išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, kreditoriai turi teisę, nepraleisdami minėto senaties termino, kreiptis į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydami, kad išieškojimas būtų nukreiptas į tą turto dalį, kurią skaitytojo brolis būtų paveldėjęs.

Šiuo atveju aplinkybė apie tai, kad brolis bute neregistruotas, yra teisiškai nereikšminga.

Situacija būtų galėjusi susiklostyti kitaip tik tokiu atveju, jei palikėjas būtų parašęs testamentą, kuriuo remiantis, skolininkas turto nebūtų galėjęs paveldėti.