Ar mes ieškome savo šaknų?

Klaudijus PŪDYMAS, skulptorius

Aš ir brolis gimėme Kaune, kur gyveno tėvai. Mūsų giminėje būta visokių peripetijų, turime ir lenkų, ir vokiečių, ir lietuvių kraujo, bet visi giminės gimę ir augę Lietuvoje. Apie juos aš mažai žinau, tik iš pasakojimų, giminės medžio neturiu.

Mamos mama gyveno Lenkijoje ir dažnai atvažiuodavo pas mus 1970-1973 metais. Savo dieduko, kuris turėjo lenkę žmoną, buvo Pūdymaitis, o pasirašydavo Pūdymat, nemačiau. Turiu nuotraukų, labai inteligentiškas, gražus vyras. Jis dirbo notaru. Matosi, kad iš kilmingos giminės, apsirengęs gerai, su skrybėle, kaklaraiščiu. Iš motinos pusės giminės buvo labai išsilavinę žmonės. Daugiau žinių turiu apie juos.

Iš tėvo pusės irgi buvo labai išsilavinę žmonės. Mano tėvelio sesuo buvo daug pasiekusi, labai kūrybinga moteris, Kaune dirbo lengvosios atletikos trenere.

Loreta BOSIENĖ, medicinos centro „Lorna“ vadovė

Labai domiuosi savo kilme. Norėdama sužinoti, kaip giminė plėtėsi į gylį, giminės medį pasidariau privačiai, mokamai, duomenys imti iš Vilniaus archyvo, kad būtų greičiau. Visiems rekomenduočiau pasidaryti giminės medį, surenkama daug įdomios informacijos.

Įdomios giminių iš mano mamos pusės, gyvenusių Tauragėje, istorijos. Yra du dėdės kunigai, vienas į Ameriką išvažiavęs. Vienas mano dėdė buvo vargonininkas, mane ir brolį mokė groti pianinu ir padovanojo pianiną. Viena mano promočiutė turėjo 10 vaikų.

Mūsų giminėje buvo daug šviesių žmonių. Visos istorijos įdomios, galėčiau ilgai pasakoti. Karo metu daug giminių išvyko į Vokietiją, į Ameriką, buvo ištremtų į Sibirą.

Ir iš tėvelio pusės giminės istorija irgi labai įdomi. Taip pat darėme giminės medį. Viskas įdomu - kiek babytė turėjo vaikų, kur ūkininkavo, kuo gyveno tuo laikmečiu. Labai svarbu ir giminaičių vidinis turtas, vidinė šviesa.

Antanas BAUŽA, Klaipėdos rajono mero patarėjas

Buvo minčių pasidaryti genealoginį medį, bet dar nesikapsčiau. Žinoma, kad būtų įdomu sužinoti, iš kurio medžio išlipome, bet dabar neturiu laiko tuo užsiimti. Kai išeisiu į pensiją, gal tada tuo pasidomėsiu.

Be senelių, tėvų pasakojimų, galima paieškoti informacijos ir bažnyčios knygose. Aš dar nežiūrėjau, bet žinau, kad toks kelias yra. Galima ir genetinius tyrimus pasidaryti. Turiu šiek tiek informacijos ir apie tėvo, ir apie mamos gimines.

Esu kaimietis, kilęs iš kaimo, ne pirma karta nuo žagrės, bet tiesiogine prasme nuo žagrės.

Nijolė KEPENIENĖ, rašytoja

Labai norėčiau daugiau sužinoti apie savo kilmę. Daug žinių apie tai neturiu. Apie senelius šiek tiek turiu informacijos, o apie prosenelius - nieko.

Visos mano žinios - iš tėvų pasakojimų. Nors tada buvo toks laikmetis, kai niekas per daug nieko nepasakodavo. Buvo ir neaiškumų. Girdėjau, kad vienas mano senelis užsimušė su brička. Paskui vyras pasakojo, kad ir jo senelis su brička užsimušė. Paskui išsiaiškinome, kad ir Sibire jo senelis buvo.

Daugiau ir patikimesnių žinių turiu apie gimines iš mamos pusės. Žinau, kur gyveno seneliai, kada atvažiavo. Žinau, kad iš tėčio pusės visas kaimas nuo Utenos buvo nusikėlęs į Baltarusiją. Įdomu, kad visi išsikraustė tikriausiai geresnės duonos ieškoti. Bet labai konkrečių žinių neturiu.

Dar nebandžiau daryti giminės medžio, bet vis galvoju apie tai. Manau, kad reikia tai padaryti.

Prof. dr. Albinas DRUKTEINIS, lingvistas

Nesu užsisakęs giminės medžio. Apie savo kilmę lyg ir daugmaž žinau ir dėl to nesu domėjęsis daugiau, nesigilinau. Mano žinių šaltinis - tėvų, jų giminaičių šnekos. Gal šiek tiek daugiau žinau apie gimines iš mamos pusės. Mano žinios baigiasi senelių karta, prosenelių nesiekia.

Vieną senelį iš tėvo pusės pats esu matęs ir augęs dar jam būnant gyvam. Žinoma ir jo palaidojimo vieta. O apie senelį iš mamos pusės žinau tik iš nuotraukų ir pasakojimų. Senelis buvo dailidė, namų statytojas, keliaudavo per Žemaitiją ir statydavo medinius pastatus. Močiutė, mamos mama, buvo namų šeimininkė, gyvenanti vienkiemyje Žemaitijoje.

Vis dar esu užsiėmęs įvairiais darbais. Labiau pasidomėsiu savo gimine galbūt kai visiškai atsitrauksiu nuo darbų. Pasišnekėsiu su savo artimiausiais giminaičiais, broliais, seserimis, kadangi jų nemažas būrys. Bus daugiau laiko, bus galima daugiau pabendrauti.

Kęstutis DEMERECKAS, kultūros paveldo ekspertas, leidėjas, fotografas

Domėjausi, iš kur esu kilęs. Giminės medžio nebuvau užsisakęs. Girdėjau iš tėvų, kur jie gyveno, kur gimė. Nuvažiavau į Raseinių rajoną, į Kalnujus. Apžiūrėjau nugriautą bažnyčią. Kalnujų kapinėse radau daug senųjų 1857 metų antkapių su savo pavarde. O paskui rinkau informaciją iš bažnyčių knygų ir istorikų, kurie tyrinėjo Raseinių rajono dvarus, iš tautosakininkų ir t. t. Mano proprosenelis fiksuotas kaip tautosakos pateikėjas ir kūrėjas. Prosenelė buvo Demereckaitė - mergina su vaiku. Mes gavome pavardę per moterišką liniją. Tai iš tėvo pusės.

Apie giminę iš mamos pusės žinių labai nedaug turiu. Senelis, mamos tėvas, žuvo kieme nukritus bombai. Jam nutraukė kojas, jis mirė 1941 metais.

Dar reikės ieškoti informacijos. Yra tokia versija, kad Tauragės miestą įkūrė kažkoks Domarackas, pavardė užfiksuota tūkstantis šeši šimtai kelintais metais. Balsiai joje kitokie, bet nereikia stebėtis - ir mano pavardę kitaip užrašo.