Audronis TRAKUMAS, muzikantas
Kartą man pasakė, kad esu apsivilkęs išvirkščią megztinį, jis buvo toks „blatnas“. Tai moteriškei atsakiau: va, kokia jūs pastabi, bet nesekate mados.
Teigiamų pastabų gaunu iš įvairių žmonių, o neigiamų - tik iš artimųjų. Žmona pasakė: tu kaip seniukas vaikštai, išsitiesk. Tai man žiauriai nepatiko. Taip ji išvarė mane sportuoti.
Juk nesakysi svetimam žmogui: kaip tau smirdi iš burnos, kenti. O artimas žmogus pasako, ir ačiū Dievui.
Kai giria, nemoku reaguoti. Anksčiau sakydavau: eik, eik, aš ne toks, aš senas. O dabar sakau: ačiū.
Pats nepažįstamų žmonių išvaizdos garsiai neaptarinėju, o su pažįstamais pajuokauju. Esu juodojo humoro atstovas, pavarau, bet stengiuosi neįžeisti žmogaus. Esu paklausęs draugo su alaus pilvuku: kada gimdysi. Nepagalvojęs replikuodamas gali žmogų nužudyti, bet ir uždėti sparnus jam irgi gali.
Rūta ŽUKĖ, programuotoja
Dabar pati dažniau pagalvoju apie savo išvaizdą. Kai suėjo 35 metai, pradėjau matyti tai, ko anksčiau nemačiau. Dažniausiai replikų sulauki, kai įvyksta koks nors pokytis, pavyzdžiui, kai išeini iš kirpyklos. Arba jeigu pasiskundi, kad jautiesi prastai, tada tau sako, kad tu labai gerai atrodai, kad tau viskas sekasi.
Man žmonės sakydavo, kad mano gražios akys. Negatyvių replikų nelabai girdžiu. Kartais mama pasako, kad rengiuosi nemoteriškai, vaikai - kad nepatinka mano apranga.
Aš irgi mamai pasakau, kad koks nors drabužis senamadiškas, draugei. O pagirti mėgstu. Važiavome kažkada autobusu su drauge. Sėdėjo viena moteris su vaiku ir atrodė kaip kokia prancūzaitė. Atsisukau į ją ir pasakiau: noriu jus pagirti, labai gražus jūsų stilius. Tokie maži dalykai gali žmogui visą dieną praskaidrinti.
Jeigu žmogus, apsivilkęs išvirkščią megztinį, praeitų pro šalį, nebėgčiau iš paskos, bet jeigu kur nors kartu stovėtumėme, tai pasakyčiau.
Dr. Benediktas PETRAUSKAS, Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorius
Neigiamų pastabų nesu sulaukęs ir tuo labai džiaugiuosi. Po ilgesnio nesimatymo yra pasakę, kad ne prasčiau atrodau, o gal net jauniau. Tokios replikos labai džiugina. Jeigu šukuosena pasikeičia, gauni replikų. Neprisimenu, kad būtų kas pasakęs, kad pastorėjau.
Aš irgi susitikęs žmogų sakau: gerai atrodai. Nesu gyvenime kam nors sakęs, kad labai sustorėjo ar suplonėjo. Nesu ir žmonai pasakęs, kad blogai apsirengė, ji man kartais pasako: ne tas kelnes apsimovei.
Gal ir pasakyčiau nepažįstamam žmogui, kad jis apsivilkęs išvirkščią megztinį, bet su tokiu paprastai nekalbi.
Eugenija ODEBRECHT, verslininkė
Aš žmonių nebijau, man nieko nereiškia jiems ką nors pasakyti. Komunikuodamas su žmogumi gali suvokti, ar gali su juo kalbėti apie išvirkščią megztinį, ar ne. Iš karto matyti, ar jis yra kvailys. Tokiam nieko negali sakyti. Pagalvoji - tegu pasiunta. O kitu atveju gali negarsiai pasakyti: gal jums reikėtų persivilkti megztinį.
Jeigu žmogus atrodo tinkamai arba įdomiai apsirengęs pagal mano skonį, aš visada pasakau tai kad ir nepažįstamam žmogui.
Kritikuoti kito žmogaus išvaizdą nelabai galima. Žmonių gyvenimas susideda iš kalbėjimo. Nėra blogas tas, kuris kalba, o tas yra kvailys, kuris perduoda.
Dažniausiai sulaukiu gerųjų komplimentų. Mane laiko truputėlį kitokia, ekstravagantiška, kitaip matančia pasaulį, nekreipiančia į nieką dėmesio, mano, kad mano stora oda ir kad aš galiu gyventi taip, kaip noriu.
Dėl mano išvaizdos ar apsirengimo niekas nėra manęs įžeidęs. Man patinka išsiskirti iš minios. Nenoriu būti kaip visos ar visi, noriu turėti savo identitetą. Nueinu į klubą, man sako: oi, kaip tavo plaukai stovi, ką tu kiekvieną rytą darai jiems? Sakau: nieko, vieną kartą per tris ar keturias dienas išsiplaunu, susišukuoju, pastatau, papurškiu truputėlį lako ir stovi visą laiką.
Gintaras VAIČEKAUSKAS, Seimo valgyklos kronikų autorius
Pastabų dėl savo išvaizdos esu sulaukęs: ir plaukus kažkada kritikavo, ir pilvą kritikuoja, bet aš dėl to visiškai nesijaudinu ir neatsikertu. Tai reikia vertinti su humoru ir bus lengviau gyventi. Mane yra kugeliu pavadinę, na, ir kas.
Jeigu man pradeda aiškinti apie svorį, sakau: turėjau du senelius, vienas buvo gražuolis, o kitas storas, o aš atsigimiau į abu.
Pats nemėgstu sakyti žmogui apie jo išvaizdą. Ką reiškia nemėgtu? Aš tiesiog nekalbu, man išsilavinimas neleidžia aptarinėti kito žmogaus išvaizdą. Reikia poelgius aptarinėti, o ne išvaizdą. Negalima aptarinėti to, kad žmogus yra kuprotas ar žvairas.
Jeigu matau, kad žmogus apsivilkęs išvirkščią megztinį, aišku, jam tai pasakau. Praėjusią savaitę vienam politikui pasakiau: klausyk, susikišk marškinius į kelnes. Padėkojo ir susikišo.
Jolanta BENIUŠYTĖ, žurnalistė, portalo GARGZDAPILIS.LT redaktorė
Manau, kiekvienas žmogus sulaukia replikų, pastebėjimų dėl savo išvaizdos. Man, kai sustorėjau, švelniai pasakė: o, kaip pasitaisiusi. Labiausiai atsimenu tokį dalyką. Kai numečiau labai daug svorio, ilgai manęs nemačiusioje žurnalistų bendruomenėje Vilniuje išgirdau viešą klausimą: ar čia liga, ar čia kas. Truputį buvo nemalonu.
Ir pati artimesnėje aplinkoje pasakau, kad žmogus gerai atrodo. Nepažįstamiems, žinoma, nieko nesakysi. Man išvaizda bendraujant neturi reikšmės, žiūri, koks žmogus yra, o ne ar jis storas, ar plonas, kaip apsirengęs.
Nežinau, ar sakyčiau nepažįstamam žmogui, kad jis apsivilkęs išvirkščią megztuką. Tai jam netrukdo. Vaikams pasakau, jeigu būna sportbačių raišteliai atsirišę, nes užmynę gali apvirsti ir susižeisti.
Bronius VYŠNIAUSKAS, kretingiškis
Koks esu, toks. Į tai nekreipiu dėmesio. Kiti žmonės pasako, kad esu energingas. Į akis nieko blogo man nesako. Dažniausiai šmeižia už akių, o pagirti dar pagiria ir į akis.
Aš irgi pagiriu, ypač moteris. Žiūriu, jau kuri baseine svorį numetusi, sakau: o, šaunuolė. Pamatau bėgantį ar dviračiu važiuojantį, parodau nykštį. Atvirai pasakysiu, aš jau mažai su kuo bendrauju, pasidariau daugiau naminis. Ir į teatrą jau labai retai nueinu. Anksčiau buvau labai didelis jo gerbėjas.
Kad megztinis išvirkščias, gal nesakyčiau, dabar tos mados nesuprasi, bet jeigu pamatyčiau pas žmogų kokį nors nemalonų dalyką, aišku, pasakyčiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą