Ar reikalingi grynieji pinigai? Dar ir kaip!

Akivaizdu - žmonės vis dar myli grynuosius. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Bankams rūpi kuo daugiau turėti klientų. Tačiau ar tikrai elektroninis atsiskaitymo būdas saugesnis?

Kai nulūžo sistema

Liepos 19-ąją tūkstančiams keleivių teko įsitikinti, kiek saugu pasitikėti lėktuvų ar traukinių punktualumu, kai ūmai ėmė strigti „Microsoft" operacinės sistemos ir apie 8,5 mln. „Windows" įrenginių tapo sunkiai ar net visai nevaldomi.

Sutrikimo priežastis - kibernetinio saugumo bendrovė „CowdStrike", norėdama padidinti „Windows" saugumą, netyčia įvėlė klaidą.

 Dėl šios klaidos negalėjo nusileisti apie 130 lėktuvų, o apie 200 lėktuvų, įstrigusių Ispanijos, Austrijos, Graikijos ir Vokietijos Berlyno oro uostuose, negalėjo pakilti. Didžiojoje Britanijoje dėl „Windows" sutrikimų vėlavo keleiviniai traukiniai. 

Keleiviams, tarp jų ir mažiems vaikams teko ilgai laukti, kol lėktuvų ir traukinių eismas vėl atsinaujino. Dėl patirtų nuostolių ruošiami ieškiniai.

Yra žinių, kad dėl tos pačios IT klaidos nukentėjo ir kai kurie bankai. Laimei, ne Lietuvoje. 

Bet tokie net ir visai netyčiniai gedimai rodo, kad elektroninėmis sistemomis kaip ir elektroninių pinigų prieinamumu bei saugumu negalima visiškai aklai pasitikėti. 

Vagys gali įsilaužti ne tik į namus, bet ir į kompiuterines programas. Kas moka sukurti saugią kompiuterinę sistemą, lygiai taip pat gali sukurti ir įsilaužimo į ją programą.

Ar veiktų bankomatas per potvynį?

Mažai tikėtina, jog įvykus stichinei nelaimei ar karinei provokacijai, tos nelaimės zonoje be trikdžių veiktų visi bankomatai. 

Civilinės saugos specialistai, aiškindami, kokius daiktus turi pasiimti žmonės, jeigu dėl kažkokios nelaimės tektų evakuotis, įspėja į kuprinę įsidėti ne tik asmens dokumentus, maisto, bet ir grynųjų pinigų. 

Būtent grynųjų! Juos derėtų išskirstyti ir išslapstyti tarp kitų daiktų.

Civilinės saugos specialistai kažkodėl nepataria įsidėti banko kortelių. Aišku, kai vagis taikos metu, nesiaučiant jokioms krizėms, pavagia tik banko kortelę, nukentėjęs gali susisiekti su banku ir kortelę užblokuoti. 

O jei vagis nugvelbs banknotų kupiną piniginę, prarastosios piniginės juk neužblokuosi. Tad kai kuriais atvejais elektronika pasitikėti saugiau. 

Elektroninė bankininkystė padeda kovoti ir su pinigų plovimu. Kita vertus, nesukliudo sukčiams išvilioti iš gyventojų kodus ir taip visiškai ištuštinti jų elektronines sąskaitas. 

Žmogus, atiduodamas sukčiui savo pinigus grynaisiais, kažin, ar atiduos visas santaupas. Bent kiek juodai dienai pasiliks. O iš elektroninės sąskaitos sukčius tikrai iššluos svetimus pinigus iki dugno.

Gyvenimas parodė, jog kazino galima pralošti ir svetimus elektroninius milijonus iš fondų. Taip pat nėra įrodymų, jog elektroniniai atsiskaitymai mažina kontrabandą. 

Tačiau bet koks gatvėje išmaldos prašantis benamis patvirtins, jog žmonės kartais jau neturi grynųjų vargetai sušelpti. Ar dėl tos pačios priežasties nepalieka arbatpinigių baruose.

Grynieji pinigai dar ir kaip reikalingi. Pabandykite, jei per šildymo sezoną naktį prakiurs radiatorius, surasti santechniką, kuris naktį pabudintas atvyktų keisti radiatoriaus ne už grynuosius.

 Elektroninių atsiskaitymų už suteiktas paslaugas nemėgsta manikiūrininkės, kirpėjos ir kitos grožio meistrės, jei jos dirba ne dideliuose paslaugų salonuose, bet individualiai. Ir šiaip mes dar psichologiškai nepasiruošę apsieiti be grynųjų.

 Todėl prekybos centruose prie savitarnos kasų, kur už prekes galima atsiskaityti grynaisiais, nuolat yra eilės. O ten, kur atsiskaitoma tik kortelėmis, paprastai nebūna eilių.

Komentuoja vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis KUPŠYS:

Ar būtų tikslinga atsisakyti grynų pinigų ir palikti tik elektroninius? 

Suprantama, kad ne. Pradėčiau nuo to, kad vartotojų organizacijos jau daug metų kelia tą elektroninių pinigų nesaugumo problemą ir niekada galvotrūkčiais už elektroninius pinigus neadvokatauja.

 Ir mūsų ankstesniuose pasisakymuose rastumėte šitokių scenarijų galimybę, kad gali įvykti kibernetiniai, elektroniniai nelaukti atsitikimai.

 Tai mes nuolat primename, bet iš kitos mūsų stalo pašnekovų pusės dažnai išgirstame pašaipius vertinimus, kad nenusišnekėkite - mūsų elektroninės sistemos tokios stabilios, patikimos, tvirtos, kad čia apie kažkokius didesnius sutrikimus nereikia net kalbėti, nes yra labai daug investuojama į elektroninių sistemų saugumą, patikimumą. 

Todėl tikrai niekada neatsitiks tokių dalykų, kad galbūt ilgam laikui sistemos atsijungtų ir elektroniniai pinigai taptų nepasiekiami. 

Esą šito tikrai nebus.

Aš jums tai cituoju, nes tai yra labai dažnas refrenas visų tų naujovių mėgėjų kalbose ir kiek atsargesnis mūsų požiūris dažnai pasiklysta tame triukšme.

 Ir tas užtikrinimas, aišku, kažką užliūliuoja, bet, manyčiau, neturėtų užliūliuoti nei mūsų šalies saugumu besirūpinančių žmonių, nei visos visuomenės gerbūviu besirūpinančių.

Pasaulyje įvykęs „Windows" sistemų sutrikimas yra tam tikras pavojaus signalas. 

Kai tokie dalykai įvyksta, jie tampa tam tikru postūmiu dar labiau padirbėti sutvirtinant elektronines sistemas, apsaugant jas nuo kibernetinių grėsmių. 

Gerai, kad šį kartą nieko grandioziškai blogo nenutiko, gerai, kad bankų sistema neišsijungė trims dienoms, kaip, pavyzdžiui, yra buvę kitose šalyse. Ir duok Dieve, kad tai nenutiktų. 

Bet šitų sistemų veikimas nėra duotybė. Nereikia manyti, kad čia viskas savaime yra gerai ir viskas puikiai veikia. 

Ne, tos sistemos gali sutrikti ir dėl netyčinių, ir dėl tyčinių kažkieno veiksmų.

 Ir tada visi atsiduriame tam tikroje ekonominėje duobėje, nes nebelieka priemonės, kuria atsiskaitome. 

Todėl grynieji pinigai yra atsarginis variantas. Mes skatiname juos išlaikyti.

Tiesa, yra net pasvarstymų, kad, tarkime, ateina laikas, kada grynieji pinigai išnyks.

 Esą vartotojai po truputį nustos grynuosius naudoti ir juos pamirš. 

Tačiau net ir tokiu atveju mums reikėtų sugalvoti kažkokią atsarginę atsiskaitymo priemonę kriziniam atvejui, jeigu negalėtų cirkuliuoti elektroniniai pinigai. 

Tai gal nereikia nieko naujo sugalvoti? Tam atsarginiam, kriziniam atvejui jau yra sugalvota ir plačiai taikoma priemonė - grynieji pinigai.

Lietuvoje, o ir Vokietijoje yra maždaug panašus atsiskaitymo grynaisiais procentas. 60 proc. gyventojų atsiskaito grynaisiais, o 40 proc. - kortelėmis. 

Tai reiškia, kad trys atsiskaitymai iš penkių vis dar vyksta grynaisiais. Tai apie ką mes kalbame?

 Net neturėtume svaičioti, kad grynieji išnyksta. Jie neišnyksta. Jie yra mėgstama ir plačiai naudojama atsiskaitymo priemonė ne tik Lietuvoje, bet tiek kaimyninėse šalyse, tiek visame pasaulyje. 

Todėl mums kartais peršamas pasakojimas, kad grynieji nyksta, prasilenkia su tikrove. Grynųjų naudojimas menksta, bet labai palaipsniui. 

Bet grynieji nenyksta. Jie vis dar dominuoja atsiskaitymuose.