Ar ši vasara nesugadino mūsų planų?

Inga GRUBLIAUSKIENĖ, Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė

Vasara lietuviams turi vos ne kultinės prasmės. Nuo senų laikų atsimenu, kad visi planuoja: darysime tą, aną, nors vasaros pas mus trumpos.

Reikia tik džiaugtis, kad turime visus metų laikus. Yra žmonių, kurie gyvena amžinoje vasaroje. Emigrantai džiaugiasi, kad pas mus yra ir sniego, ir gražiai gelsta rudeniop medžių lapai.

Šiemet vasara išties labai šlapia, gaivi, vėsi. Bet kita vertus, ji turi ir romantiško atspalvio. Aš gimusi lapkritį, man sėdėjimas ir žiūrėjimas į lietų daro meditacinį poveikį.

Džiazo festivalis taip pat buvo lietaus šventinamas. Nelabai tai patiko, bet su motinėle gamta daug nepasiginčysi. Reikia ieškoti pozityvo. Mano festivalio komanda juokavo: bet užtat bus daug grybų (juokiasi).

Skamba galbūt keistokai, bet vasarą labai mėgstu važiuoti prie ežero, nors gyvenu prie jūros. Jis man labiau asocijuojasi su ramybe, meditacija, prie jo mane aplanko minčių švaros jausmas. Jūra yra audringa, šelmiška, aktyvi.

Kas gi mėgsta uodus vasarą? Yra toks posakis: uodas visą naktį koncertavo, o aš jam visą naktį plojau (juokiasi). Dar nemėgstu vasarą didelių karščių.

Vaikystėje buvau labai nekantri. Vasarą norėjau, kad būtų Kalėdos. Pas mus kieme augo eglutė. Atsinešiau žaisliukų, jie tada dar buvo stikliniai, ir tą eglutę papuošiau (juokiasi). Žmogiška prigimtis - skubėti į priekį.

Raimundas GRIGALIŪNAS, visuomenės sveikatos specialistas

Vasaros visi laukia, visi ja džiaugiasi. Galėjo mažiau lyti, bet tai mano planų nesugadino. Negali taip būti, kad gamta šoktų pagal žmogų. Prisitaikėm. Sako, grybų daug.

Esu gamtos mėgėjas. Kai geras oras, visada maloniau kažkur pavažiuoti, pasivaikščioti. Manau, būtina naudotis proga ir, kai geras oras, visiem reikia ne sėdėti namie prie televizoriaus, o kam į pajūrį, kam į mišką, kam į parką patraukti.

Vasarą nemažai laiko atima sodas. Šiemet drėgmės netrūko, bet buvo kitų darbų. Mėgstu ir su dviračiu pasivažinėti, labai retai pažvejoti, kartais pagrybauti, bet nemėgstu valgyti grybų.

Jau kelintą vasarą sode tenka kovoti su tokiais nemaloniais padariukais kaip šliužai. Pasodinom vieną kitą agurką, bandėm apsaugoti, kad nesugriaužtų. Tai naujas reiškinys, tikriausiai dėl jo visi sodininkai keikiasi.

Jaunystėje vasarą visas mokinių atostogas tekdavo darbuotis, vieną kitą tuo metu galiojusį rublį užsidirbti ir padėti namuose - ir daržas, ir šienas, ir uogos. Kaime augome, ten dykaduonių niekas nelaiko.

Indrė BUTENIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja

Mano vasara darbinga, ir tuo džiaugiuosi. Oras nekažką, bet, kita vertus, nereikia laistyti augalų. Pavasarį išsitempiau laistymo žarną, bet tik vieną kartą laisčiau, savaime pasilaisto. Aišku, daug kas supuvo, bet šiaip vasara kaip vasara. Kai turi daug darbų, daug vaikų, užtenka rūpesčių ir nelabai graužiesi dėl to, kad nėra daug saulės ir šilumos.

Aišku, tenka kitų pramogų vaikams sugalvoti, daugiau visokius muziejus lankome. Mokomės gyventi su lietumi. Prie jūros pliaže buvome gal tik kokius tris keturis kartus, nes daugiau nebuvo galimybių. Bet, kai tik jų atsiranda, tada visa Klaipėda suvažiuoja prie jūros, nebėra kur pleduko pasikloti.

Nepasakyčiau, kad tokia vasara labai sujaukė mano planus. Mes nieko per daug ir neplanavome. Buvo išvažiavę į Turkiją, bet gegužę ten irgi mus lietus pasitiko. Buvo kelios savaitės ir šviesesnės, kai galėjai ir pasivaikščioti, ir išvažiuoti. Kadangi nesu Palangos verslininkė, tai orai nemaišo nei mano darbui, nei kitiems planams.

Gal dar bus gražus rugsėjis. Aišku, prie jūros nepagulėsi, bet pasivaikščiosime. Mažoji dukra pradeda eiti į darželį. Likusios atostogos pašvęstos pripratimui prie naujos vietos, prie naujo kolektyvo.

Paprastai vasarą dirbu, atostogauju tik rugpjūtį. Tą mėnesį nebūna miesto Tarybos posėdžio, atostogauja ir meras, ir kiti Savivaldybės darbuotojai.

Vasarą labiausiai mėgstu kuistis apie savo augalus, išeiti kur nors pasivaikščioti, o nemėgstu uodų.

Ir mano vaikystėje būdavo lietingų vasarų. Jas dažniausiai leisdavau kaime, kokių nors egzotiškų kelionių tais laikais nebūdavo. Tėtis gaudavo kelialapį į Šventąją, važiuodavom pabūti. Kaime viską darydavome - daržus ravėdavome, paukščius ganydavome, karves pervesdavome, seneliams padėdavome. Jie turėjo vienkiemį prie miško, tad eidavome grybauti. Mūsų buvo daug - dešimt pusbrolių ir pusseserių. Vieni kitus prisižiūrėjome ir išmokome visus ūkio darbus daryti.

Ramūnas KAUBRYS, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vadovas, režisierius

Galėtų visas gyvenimas būti kaip vasara. Tai pats gražiausias ir nuostabiausias metų laikas. Šiemet mano vasara intensyvi, įvairi, įdomi. Oras nieko nepagadino, nes visi orai geri ir fantastiški, net ir per lietų galima stebėti aplinkui įdomų pasaulį ir rasti, ką veikti. Vasarą žiūriu kiną, skaitau knygas, keliauju ir mėgaujuosi gamta. Tiesiog ji labai greitai pralėkė. Visada tikiesi, kad daug visko nuveiksi. Negaliu sakyti, kad nieko nenuveikiau, bet vis tiek viskas labai greitai prabėgo.

Jaunimo centre mes dabar labiausiai koncentruojamės į naujų mokinių priėmimą. Visas rugsėjis bus toks, daugiau kitų minčių net nebegali būti, kaip tik noras miesto vaikams pasiūlyti mūsų veiklas ir kuo daugiau surinkti mokinių.

Prisimenu vaikystės vasarą, kai mes šienaudavome su mama ir tėčiu. Tėvai turėjo nemažą ūkį. Per šienapjūtę jie organizuodavo talką. Su jais važiuodavome ir uogauti - miškuose rinkti aviečių, mėlynių. Smagūs prisiminimai. Mano vaikystėje nebuvo tokio siaubo - dėl erkių nekelti kojos į mišką.

Nika PUTEIKIENĖ, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros ir komunikacijos skyriaus vedėja

Aš - žmogus, neturintis pretenzijų gamtai. Savaitė buvo vasariška - ir tai smagu. Vasara - ji mums visiems yra kaip pilnatvė. Man ji - ne tik oras. Tai metas, kai gali daugiau laiko skirti artimiems žmonėms, draugams. Taip kad ne oras čia visagalis. Jeigu trūksta saulės šilumos, ją kompensuoja su kaupu bendravimas, lėtas laikas, kai gali gerti kavą ir šnekučiuotis, kai gali gaminti naminį maistą ar kaip tik tyrinėti naujas ir sugrįžti į senas Klaipėdos vietas.

Lietus irgi puikus draugas: gera skaityti, gera lankytis koncertuose ir spektakliuose visoje Lietuvoje. O gamtai jis buvo labai reikalingas, ji atsigavo. Man vasarą nepatinka, kai būna siaubingas karštis, kai temperatūra kyla iki 35 laipsnių šilumos.

Tiesą sakant, įdegti spėjau, Baltijoje lepinausi ir lepinuosi, akis ilsinu žaliausioje šio šimtmečio vasaroje. Neprisimenu kitos tokios žalios vasaros. Man ji - puiki, nes tokia laukta, tokia neskubri, tokia gaivi. Gera lėkti per Kuršių neriją minant dviratį, išsitiesti prie marių Juodkrantėje, o grįžtant Smiltynėje surinkti iš savo lysvių gražuolius baravykus. Priimu svečius, ilgai vakarojam, dalinamės šiluma.

Turime tokią lietuvišką vasarą, ir viskas. Bet nesinorėtų, kad po jos nukentėtų žemdirbiai. Mes labai vertiname tai, kas užaugę Lietuvoje - ir sveika, ir ekonomiška.

Kultūrininkams dalis vasaros prabėga ruošiantis didžiosioms šventėms. Muziejus gyvena per sezoną - vasaros metu sulaukiame daugiausia lankytojų. Man nerimą kelia tai, kad prasidėjus vasarai turėjome mažiau lankytojų negu įprastai.

Iš vaikystės prisimenu daugybę vėsių ir lietingų, labai prastų vasarų, kai labai sunku buvo išdžiovinti šieną. Vis dėlto prisimenu ir tai, kaip mes laukdavome vasaros.