Ar šiame mieste yra vietos senjorams?

Klaipėda yra labai senas miestas. Po paskutinių karų iš naujo prikeltas iš griuvėsių. Čia iš įvairiausių žemės kampelių atvažiavę žmonės statė ir kūrė savo miestą. Taip, kaip mokėjo, bet su dideliu nuoširdumu ir užsidegimu. Net sovietinio režimo primestas mentalitetas nepajėgė nuslopinti žmonių meilės šiam miestui ir prisirišimo. Klaipėda augo ir gražėjo, o prie jos vystymosi prisidėjo kelios kartos. Ištisus dešimtmečius gražinamas miestas jaunėjo, tuo tarpu žmonės, kurie kėlė miestą ir dirbo įvairius darbus, sulaukė garbingo amžiaus.

Kaip miestas atsidėkojo jiems? Ar skyrė pakankamai dėmesio, kuo gyvena ir kaip jaučiasi uostamiesčio senjorai? Amžėjimas yra neišvengiamas gyvenimo etapas. Todėl labai svarbu, kad žmogus jį pasitiktų ir nugyventų kiek įmanoma kokybiškiau ir prasmingiau. Kartu su senatve žmogui kyla ir nauji iššūkiai, vienišumo jausmas, sveikatos problemos, socialinės integracijos momentai. Visa tai yra labai svarbi žmogaus amžėjimo dalis.

Pagal paskutinius statistikos rodiklius, Klaipėdoje gyvena apie 35 tūkst. senjorų. Akivaizdu, kad šiuolaikinis kontekstas kiekvienam senjorui suteikia daugiau galimybių negu ankstesniais laikais. Vyresnio amžiaus žmonės nebėra taip stigmatizuojami kaip anksčiau. Praeityje senyvo amžiaus žmogaus vieta buvo suvokiama „prie pečiaus“, o dabar griežti visuomenėje paplitę stereotipai sparčiai sklaidosi.

Pirmiausiai tai labai susiję su toli pažengusia sveikatos apsaugos sistema, kuri leido pailginti senyvo amžiaus žmonių kokybiško gyvenimo trukmę. Senyvo amžiaus žmonių akiratį plečia ir naujų technologijų šuolis. Šiais laikais jau nieko nebestebina aukštas senjorų informacinių technologijų išmanymas. Seneliai su savo anūkais bendrauja pasitelkę socialinius tinklus. Kasdienę savo buitį ir sveikatos reikalus tvarko internetu. Pasikeitė senjorų elgsena bei įpročiai. Anksčiau keliaujant maloniai stebindavo užsienio kurortuose sutikti atostogaujantys Vokietijos ar Skandinavijos senjorai, ilgainiui tai tapo ir mūsų senjorų kasdienybe.

Amžėjančio žmogaus emocinė gerovė, jo savirealizacijos galimybės yra viena svarbiausių kokybiškos senatvės sąlygų. Klaipėdoje veikia įvairios saviraiškos organizacijos, įdomias veiklas siūlo bibliotekos, muziejai, kitos kultūros bei švietimo įstaigos.

Kokios yra senjorų užimtumo, savirealizacijos, kokybiško laisvalaikio galimybės Klaipėdoje? Ko trūksta? Kaip jaučiasi miesto senjorų bendruomenė? Apie tai kalbamės su Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Klaipėdoje vadove, aktyvia ir energinga senjore Birute Petraitiene.

Gal galite trumpai apibūdinti Trečiojo amžiaus universiteto veiklą Klaipėdoje?

Trečiojo amžiaus universitetas (teisinė forma - viešoji įstaiga „Trečiasis amžius“) – aktyvaus gyvenimo bendruomenės kūrimas. Ši teisinė forma atveria didesnes galimybes dalyvauti įvairių veiklų skelbiamų projektų atrankos konkursuose. Esame nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių amžėjimu, veikianti socialinėje, medicinos, švietimo (neformalusis suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymasis), kultūros srityse ir organizuojanti savanorišką veiklą vienišiems pensinio amžiaus ir turintiems negalią asmenims. Nuo 2013 m. esame įregistruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre.

Tikslas ir misija – įgyvendinti socialinės paramos politiką, siekiant sumažinti pagyvenusių ir turinčių negalią asmenų socialinę atskirtį, didinti jų galimybes integruotis į Klaipėdos miesto bendruomenę. TAU vykdo veiklą nuo 2002 metų. Esame žinomi savo projektine veikla. 2012-2023 metais įgyvendinome 20 projektų, dalinai finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, ir 2 projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų lėšų.

TAU veikla nukreipta į pagyvenusių asmenų ir asmenų, turinčių negalią, kvalifikacijos tobulinimą, savišvietos poreikių tenkinimą, kūrybinių galių ir gebėjimų lavinimą, prasmingo laisvalaikio kūrimą, mokymosi visą gyvenimą galimybių sudarymą, aplinkos puoselėjimą, pilietiškumo, atsakingų ir kūrybingų asmenybių ugdymą, dalijimąsi patirtimi su kitomis kartomis. Organizuojame mokymus, edukacines programas, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo veiklas, ekskursijas, sociokultūrinius ir kitus renginius. Šias veiklas organizuojame savanoriškos veiklos principu.

Lietuvos trečiojo amžiaus universitetai telkiasi bendrai veiklai. Nuo 2015 m. vasario mėn. tapome Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos nariais. Aš asmeniškai esu išrinkta asociacijos tarybos nare antrajai kadencijai.

Kokį užimtumą ir senjorų savirealizacijos galimybes suteikia TAU?

Organizuojame mokymus, edukacines programas, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo veiklas, ekskursijas, sociokultūrinius ir kitus renginius. Palaikoma visavertė vyresnio žmogaus pilietinė pozicija ir emocinis gyvenimas, padedantis lengviau prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, ilgiau išlikti savarankiškiems, skatinama jų socialinė integracija, išlaisvinanti nuo socialinės atskirties, sustiprėja bendruomeniškumo jausmas.

Vokalinis ansamblis "JūrAinė“ savo pasirodymus visuomenei apipina pajūrio krašto mistika ir kopų šnabždesiais. Vadovė Virginija Manšienė - tai meno ištroškusi asmenybė, kūrybinga, gyvybinga. Savo dvasios lobiais dosniai dalijasi nelaukdama atlygio.

Kokį vaidmenį TAU atlieka Klaipėdos senjorų bendruomenėje, kokie jo tikslai?

Veiklos skirtos vystyti senjorų kūrybinius gebėjimus, stiprinti sveikatą, gerinti emocinę būseną, išmokyti gyventi moderniame technologijų pasaulyje būtinų įgūdžių, sustiprinti jų motyvaciją būti aktyviems, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kas yra vienas iš svarbesnių gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Kūrybinės saviraiškos veikloje mažėja žmonių depresiškumas ir socialinė atskirtis, atsirandantys dėl blogėjančios sveikatos, kasdienėse situacijose neretai patiriamų pažeminimų ir nusivylimų.

Tikslai: tenkinti pažinimo poreikius, viešinti savo veiklą bei kultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo naudą, didinti senjorų užimtumą ir skatinti kartų solidarumą. Kartų solidarumas – visuomenės gerovės pagrindas. Jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių bendradarbiavimas sprendžiant iškylančias problemas, bendruomeniškumas, savitarpio pagalba prisideda prie socialinės atsakomybės stiprinimo, brandžios ir draugiškos visoms amžiaus grupėms visuomenės kūrimo.

Kiek apytiksliai Klaipėdos senjorų naudojasi TAU paslaugomis?

TAU jungia 150 narių, kurie ir naudojasi paslaugomis. Renginiuose dalyvauja ir miesto bendruomenės nariai.

Ką dar reikėtų padaryti, kad TAU veikla dar labiau atitiktų senjorų lūkesčius?

Siekti sumažinti vienišumą, motyvacijai yra svarbi socialinė aplinka (ryšiai, tinklaveikos, socialinis kapitalas). Gyvenamojo pasaulio teorija patvirtina tai, kad dalies vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į TAU turi atliepti jų vertybines nuostatas, siekius, saugios aplinkos poreikius. Kad ne tik techninis žinių perdavimas yra svarbus, bet turi būti palikta erdvė senjorų kūrybiškumui, žaidybiniam įsitraukimui, tęstinei paramai. Organizuojant socialinius ir kultūrinius renginius kurti ir stiprinti bendruomeniškumą (vakaronės, išvykos, „arbatėlės“). Palaikyti grįžtamąjį ryšį su dalyviais. Plėtoti savanorystę „bendraamžis – bendraamžiui“. Ypač svarbus žmogiškasis kapitalas - lektoriai ir jų finansavimas.

Ko palinkėtumėte Klaipėdos senjorams?

Kiekvienas žmogus, nepaisant amžiaus, yra brangus ir reikalingas. Jūsų gyvenimo išmintis ir patirtis – tai neišsenkantis vertybių šaltinis, iš kurio mes semiamės stiprybės savo kasdienybėje, ji padeda jaunajai kartai kurti ateitį. TAU linki visiems sveikatos, optimizmo ir neišsenkančios energijos.

TAU visada esame atviri ir laukiame jūsų, nes senjorų veikla suteikia galimybę turėti turiningą gyvenimą ir įrodyti, kad amžius nėra kliūtis siekiant geresnės gyvenimo kokybės.

Senjorų laikas – tai savotiškas asmenybės renesansas, nes atsiradęs laisvas laikas pražysta naujais pomėgiais, darbais ir pasiekimais.

Gerbiama Birute, dėkojame už pokalbį, linkime sėkmės ir sveikatos jums ir visiems Klaipėdos senjorams.