Ar tikrai egzistuoja Dievas? Prancūzų matematikai rado įrodymų

Savo naujoje knygoje autoriai apibendrino 62 Nobelio premijos laureatų ir daugiau nei 100 žymiausių mokslininkų nuomones, kad išskirtų tuos mokslinius atradimus, kurie, jų nuomone, gali įrodyti Dievo egzistavimą, rašo Daily Mail.

Tarp jų – Didžiojo sprogimo teorija, labiausiai pripažintas visatos kilmės modelis, taip pat atradimai, susiję su DNR ir žmogaus genomu. „Dar visai neseniai tikėjimas Dievu atrodė nesuderinamas su mokslu. Dabar, visiškai netikėtai, mokslas, atrodo, tapo Dievo sąjungininku“, – rašo autoriai.

Galų gale, klausimas, ar mokslas paneigia Dievo egzistavimą, ar, atvirkščiai, jį patvirtina, lieka interpretacijos reikalas, tačiau šie atradimai suteikia viliojantį užuominą, kad mūsų pasaulis gali būti ne atsitiktinumo, o sumanymo rezultatas.

Taigi, Didysis sprogimas, kuris davė pradžią laikui, erdvei ir materijai, verčia susimąstyti apie tai, kas būtent „pradėjo“ šį procesą – juk iki jo nebuvo nei priežasčių, nei fizikos dėsnių įprasta prasme. Negalėjimas paaiškinti, kas buvo „prieš“, verčia mokslininkus galvoti apie kūrybinį aktą, stovintį už pačios visatos atsiradimo. Nors daugelis mokslininkų, įskaitant velionį Stepheną Hawkingą, atmetė idėją, kad už to stovėjo Dieviškasis planas.

Tas pats pasakytina ir apie stebinantį fizikinių konstantų tikslumą. Mažiausias traukos jėgos, elektromagnetinės sąveikos ar temperatūros pokytis – ir gyvybė būtų neįmanoma. Autoriai mano, kad toks idealus gamtos suderinimas yra arba neįtikėtinai neįmanomas, arba protingo Kūrėjo sumanymo rezultatas.

Ne mažiau paslaptinga lieka ir gyvybės kilmė. Negyvosios materijos virsmas sudėtingomis formomis, DNR ir visus gyvus organizmus valdančio kodo atsiradimas atrodo pernelyg mažai tikėtinas, kad būtų atsitiktinis. Net ateistas Francis Crickas, vienas iš DNR struktūros atradėjų, pripažino, kad tai galima pavadinti „beveik stebuklu“.

Net Einšteino reliatyvumo teorija, pakeitusi supratimą apie laiką ir erdvę, sukėlė filosofines paraleles su religinėmis idėjomis: jei šviesa yra vienintelis pastovus dalykas visatoje, o Dievas Biblijoje vadinamas „pasaulio šviesa“, tai ryšys tarp mokslo ir tikėjimo nėra toks tolimas.

O kvantinė fizika, kuri parodė, kad tikrovė giluminiame lygmenyje yra nenuspėjama ir gali veikti ne pagal įprastus priežastingumo dėsnius, atvėrė mokslininkams galimybę kitokios, metafizinės tikrovės.

Pats tokio lygmens egzistavimo faktas, teigia autoriai, griauna XIX a. materialistinį supratimą ir vėl kelia klausimą apie Dievą.

Bonnassier ir Bolloré daro išvadą, kad Dievo egzistavimo įrodymai šiandien yra „gausūs, aiškūs ir racionalūs“. Jie teigia, kad jo buvimo visatoje pėdsakai yra daug labiau juntami nei hipotetiniai ateivių pėdsakai, kurių paieškai žmonija išleidžia milijardus dolerių.