Tokio produkto kelias iki parduotuvių lentynų gali kainuoti daugiau, bet kasdieniame gyvenime tvarūs įpročiai dažniau padeda sutaupyti, nei išleisti – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo programų koordinatorė dr. Rūta Mikučionienė.
Pasak jos, tvarus gyvenimo būdas prasideda nuo teisingo požiūrio ir mažų, bet reikšmingų sprendimų.
Daugkartinis puodelis greitai atsiperka
Norint įvertinti, kuris produktas tvaresnis, nepakanka tvarumą nurodančios etiketės ir kainos. Dr. R. Mikučionienė pataria vadovautis gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking).
„Gyvavimo ciklo mąstysena – tai produkto ar paslaugos gyvavimo laiko įvertinimas nuo pat jo sukūrimo iki sunaikinimo.
Prieš įsigyjant naują daiktą, patariama apsvarstyti visas jo gyvavimo stadijas – žaliavų išgavimą, medžiagų ir produkto gamybą, naudojimo laiką ir sunaikinimo procesą.
Pavyzdžiui, galime palyginti vienkartinio ir daugkartinio puodelių gyvavimo ciklus.
Vienkartinio puodelio gamybai prireikia daug mažiau resursų, tačiau palyginti su daugkartiniu puodeliu, jo naudojimo laikas kur kas trumpesnis.
Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje kur kas tvariau naudoti daugkartinį puodelį, kuris, nors gali kainuoti brangiau, greitu metu atsiperka finansiškai“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.
Kartais verta rinktis brangiau, nes daugiau sutaupysime ateityje
Transportas, energetika ir būstas – tai pagrindinės ilgalaikės investicijos, kurių tvarūs sprendimai finansiškai atsiperka tik ilgainiui, ne iškart.
„Vis dažniau žmonės renkasi investuoti į energetiką – pavyzdžiui, rinkdamiesi elektros tiekėją, kuris gamina elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, arba įsigydami savo saulės elektrinę.
Būtent tokiai investicijai gali prireikti didesnių išlaidų iš pradžių, tačiau atsipirks per 4-5 metus, o šeštaisiais – galima bus nemokamai naudotis elektra.
Kiti investuoja į automobilius ir būstus, atsižvelgdami į jų energinio naudingumo klases. Jei energinio naudingumo klasė aukštesnė, galimai, ilgainiui bus mažiau išlaidų ir pradinės investicijos atsipirks“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.
O treti pradeda nuo investavimo į tvaresnę buitinę įrangą. Anot ekspertės, buitiniai įrenginiai taip pat turi savo energetines klases.
Pavyzdžiui, perkant šaldytuvą, žmogus gali rinktis brangesnį, kuris sunaudos mažiau elektros ir tai ilgainiui padės sutaupyti. Svarbu įsivertinti finansines galimybes ir nepamiršti pagalvoti, kiek bus sutaupyta ateityje.
Pradedančiųjų tvarumo entuziastų klaidos
„Kai kurie mano, kad norėdami gyventi tvariau, turi įsigyti daug tvaresnių priemonių. Visgi, tai yra klaidingas požiūris.
Pasitaiko atvejų, kai apsisprendę gyventi tvariau, žmonės skuba iš namų išmesti įvairius daiktus, pavyzdžiui, plastikines maisto dėžutes ir prisiperka naujų – stiklinių ar metalinių.
Tai nėra tvarumo rodiklis. Tvaru – naudoti tai, ką jau turi ir naudoti tol, kol daiktas atlieka savo funkciją. Anksčiau laiko išmetę naudojimui tinkamą plastikinę maisto dėžutę, mes tik didiname atliekų kiekį“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.
Anot jos, kur kas tvariau naudoti daiktą iki kol šis susidėvės, o jau ateityje, perkant naują, rinktis kokybiškesnį ir ilgaamžį, kurio sudėtis, medžiagos ar gamybos būdas būtų draugiškesni aplinkai.
Tvariau yra pigiau
Tvarumo koncepcija yra kuo mažiau pirkti ir vartoti. Dėl to ekspertė pataria prieš perkant naują daiktą, apsvarstyti, ar nevertėtų įsigyti panaudotą arba mainytis su bendraminčiais.
„Tvariau gali būti pigiau. Dažniausiai pakanka pirkti mažiau, ieškoti panaudotų ir pigesnių daiktų, pasiskolinti arba mainytis su kitais. Kad ir pavasarį, kai labiau norisi pokyčių namų interjere, nebūtina vykti į parduotuvę.
Socialiniuose tinkluose gausu bendruomenių, kurios mainosi daiktais. Galbūt jums nusibodo žalios pagalvėlės namuose, o kitam žmogui – mėlynos, ir jūs galite apsikeisti.
Taip pat apsilankykite daiktų atiduotuvėse, sendaikčių parduotuvėse. Pratęsti naudoto daikto gyvavimo laiką – tai galimybė ne tik gyventi tvariau, bet ir sutaupyti“, – teigia dr. R. Mikučionienė.
Įsivertinkite, koks transportas jums tinkamiausias
Pasak tvarumo ekspertės, ne kiekvienam žmogui reikia automobilio. Todėl pataria pasverti visus „už“ ir „prieš“.
„Nuosavas automobilis nebūtinai yra geriausias pasirinkimas. Įsivertinkite, kaip dažnai jis jums reikalingas, kokioms kelionėms bus naudojamas – trumpoms ar ilgoms.
Skaičiuodami, nepamirškite įtraukti išlaidų už draudimą, remontus, kurą. Galbūt jums labiau verta naudotis visuomeniniu transportu, o jei atstumai nėra dideli – dviračiu arba paspirtuku.
O jei kelionės retos, gal verčiau išsinuomoti dalijimosi automobilį. Juk vienu automobiliu gali naudotis daugybė žmonių per savaitę, o tarša, skirta jo pagaminimui, bus tik viena“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.
Pradėkite nuo kaimynų
Tvarumas – tai gyvenimo būdas, padedantis taupyti, bet ir kuriantis stiprią bendruomenę.
„Artėjant pavasariui, gali kilti pagunda įsigyti langų valymo robotą, nors vėliau jis bus naudojamas vos keletą kartų per metus. Neskubėkite išlaidauti.
Pasidomėkite apie jo nuomos galimybes. O dar geriau – paklauskite kaimynų, gal turi ir paskolintų.
Ir atvirkščiai, jei turite patys, pasiūlykite kaimynų grupei socialiniuose tinkluose. Taip vienas daiktas bus naudingas keletui žmonių ir padės sutaupyti“, – sako dr. R. Mikučionienė.
Anot ekspertės, būtent bendruomeniškumo jausmas gali tapti paskata gyventi tvariau.
„Jeigu išvažiuojant atostogauti matote, kad šaldytuve liks gero maisto – vaisių, daržovių ar duonos, bet negalite jo pasiimti su savimi, užsukite pas kaimyną ir pasiūlykite produktų.
Tai ne pinigų ar taupumo klausimas, o tvarus mąstymas. Juk pasaulyje trečdalis pagaminto maisto išmetama, o jūs galite sumažinti taršą, dalindamiesi savo maistu su kitais.
Ir ką galite žinoti, gal po tokio jūsų poelgio, kitąkart išvykdamas kaimynas ateis pas jus ir pasidalins savo maistu. Be to, turėsite progų geriau susipažinti“, – šypsosi dr. R. Mikučionienė.
VILNIUS TECH Tvarumo centras įkurtas 2023 m. siekiant stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui.
Tvarumo centro veiklą įgyvendinti padeda ATHENA Europos universitetų aljansas, projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir LR valstybės biudžeto lėšomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą