Ar verta keisti seną šildymo sistemą į oras–vanduo siurblį?

Kodėl senos šildymo sistemos praranda patrauklumą?

Tradicinės šildymo sistemos turi keletą rimtų trūkumų. Pirmiausia – aukštos kuro kainos. Mediena, granulės ar dujos pastaraisiais metais pabrango, o jų kainos yra nepastovios. Antra – priežiūra. Katilus reikia nuolat kūrenti, valyti pelenus, tikrinti trauką. Trečia – mažas efektyvumas. Senesnių katilų naudingumo koeficientas dažnai nesiekia 70–75 %, tad didelė dalis energijos tiesiog prarandama.

Be to, Europos Sąjungoje vis griežtinami aplinkosaugos reikalavimai. Nuo 2029 m. planuojama riboti taršiausių kietojo kuro katilų naudojimą, todėl jų savininkai neišvengiamai turės ieškoti alternatyvų.

Oras–vanduo siurblys: kaip jis veikia?

Šilumos siurbliai oras vanduo naudoja iš lauko oro paimamą energiją ir ją perduoda į vandenį, cirkuliuojantį per grindinį šildymą arba radiatorius. Tai leidžia efektyviai šildyti patalpas ir ruošti karštą vandenį. Modernūs siurbliai gali veikti net esant –20 °C šalčiui, todėl jie puikiai tinka Lietuvos klimatui.

Šių įrenginių efektyvumas matuojamas COP (Coefficient of Performance) rodikliu. Tai reiškia, kiek šilumos kilovatvalandžių galima gauti iš vieno sunaudoto elektros kilovatvalandžio. Dažniausiai COP siekia 3–4, vadinasi, sunaudojus 1 kWh elektros, gaunama 3–4 kWh šilumos.

Kiek galima sutaupyti?

Palyginkime. Jei namo šildymui per sezoną sunaudojama 20 000 kWh šilumos energijos, kieto kuro katilo savininkas už malkas ar granules gali išleisti apie 1 000–1 200 eurų (priklausomai nuo kainų). Elektrinio šildymo atveju ši suma išauga iki 3 000 eurų. Tuo tarpu šilumos siurblys oras–vanduo tokiam kiekiui šilumos sunaudotų apie 5 500–6 500 kWh elektros. Jei elektros kaina yra 0,18 €/kWh, metinės sąnaudos siektų apie 1 000–1 200 eurų.

Tai reiškia, kad pereinant nuo elektros šildymo prie šilumos siurblio sutaupoma net 60 %, o nuo kieto kuro katilo – apie 20–30 %.

Patogumo ir komforto faktorius

Be finansinės naudos, oras–vanduo siurbliai suteikia ir kitų privalumų:

• nereikia kasdien kūrenti krosnies ar nešioti malkų;

• įrenginį galima valdyti nuotoliniu būdu išmaniuoju telefonu;

• sistema automatiškai prisitaiko prie oro sąlygų, palaikydama pastovią temperatūrą;

• nereikia rūpintis kuro sandėliavimu.

Tai ženkliai pagerina gyvenimo kokybę, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie daug keliauja.

Galimi iššūkiai

Vis dėlto oras–vanduo siurbliai turi ir trūkumų. Didžiausias jų – pradinė investicija. Vidutinio namo sistemai reikia apie 7–10 tūkst. eurų priklausomai nuo galios ir įrangos kokybės. Tačiau reikia įvertinti, kad ši suma atsiperka per 5–7 metus, ypač kai energijos kainos išlieka aukštos.

Kitas aspektas – namų šildymo sistema. Jei name yra seni, aukštos temperatūros radiatoriai, gali prireikti jų modernizacijos arba derinimo su buferine talpa. Taip pat būtina užtikrinti, kad pastatas būtų bent vidutiniškai apšiltintas – prastai izoliuotuose namuose siurbliai dirbs mažiau efektyviai.

Keisti seną šildymo sistemą į šilumos siurblį oras–vanduo verta daugeliu atvejų. Tai sprendimas, kuris ne tik sumažina sąskaitas už šildymą, bet ir suteikia komforto, užtikrina ekologiją bei prisitaiko prie ateities reikalavimų. Didžiausia kliūtis yra pradinė investicija, tačiau įvertinus sutaupymus ir patogumą, ši investicija atsiperka greičiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.