Artėjant mokslo metams nerimauja ir tėvai

Dažnai ne tik vaikai nerūpestingai mėgaujasi atostogomis, tačiau pasikeičia ir tėvų dienotvarkė - nebereikia lydėti mažųjų į mokyklą, padėti ruošti namų darbų, kai kurie vaikai dalį atostogų leidžia pas senelius bei stovyklose. O prasidėjus mokslo metams į naują režimą persiorientuoti tenka ne tik vaikams.

"Pokytis lengvesnis, kai pirma atsiranda galvoje, o tik vėliau realybėje. To pasiekti galima pokalbiais apie mokyklą: kokios pamokos laukia, kokie pokyčiai naujais mokslo metais, ar bus naujokų klasėje, klausti vaiko, kaip jis jaučiasi dėl atostogų pabaigos, skatinti išsipasakoti.

Svarbu nepamiršti, kad mokslo metų pradžia ne visiems vaikams kelia nerimą.

Vaikai, kurie mokykloje jaučiasi saugiai, turi draugų, yra tėvų bei mokytojų palaikomi ir skatinami, paprastai noriai į ją grįžta. Bet kalbėtis galima ne vien tik apie nerimą keliančius dalykus", - tikino Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus psichologė Deimantė Adakauskienė.

Pasak jos, šeimoje svarbu dalintis ir geromis emocijomis, kurios suartina, todėl jei vaikas noriai grįžta į mokyklą - vis vien reikia apie tai kalbėtis.

"Be pasikalbėjimo, mokyklai svarbu ruoštis ir veiksmais - nusipirkti priemones, drabužius, kartais reikia pakoreguoti ar pasiūti iš naujo uniformą. Svarbu visa tai daryti kartu su vaiku. Kai yra galimybė, leiskite vaikui išsirinkti norimas mokyklines priemones bei drabužius ar pasiūlykite išsirinkti iš savo rastų variantų.

Kartais vaikų norai gali būti beribiai bei iracionalūs, tačiau jei rasite keletą jums tinkančių alternatyvų ir leisite vaikui iš jų pasirinkti - tai vaikui sukurs jausmą, kad jis gali rinktis pats, kad jo nuomonė yra svarbi. Taip ugdysite mažojo žmogaus pasitikėjimą savimi bei savarankiškumą", - dėstė D. Adakauskienė.

Ruošiantis mokyklai, taip pat svarbu ir palengva pereiti prie dienotvarkės pokyčių - jei vaikai atostogų metu galėjo ilgiau būti kieme, leisti laiką su draugais ar ilgiau žaisti kompiuterinius žaidimus - artėjant mokslo metams svarbu grįžti prie riboto kompiuterio laiko rutinos, pratintis prie miego režimo, ramybės laiko pokyčių. Tačiau mokykla ir mokslo metai neturi virsti katorga, kuomet bandoma ištverti iki kitų atostogų, todėl leiskime vaikams žaisti, linksmintis, tik nepamirškime ribų.

Praėjusius mokslo metus didžioji dalis vaikų užbaigė nuotoliniu būdu, o šiuos mokslo metus sutiks gyvai, tad kaip reikėtų paruošti vaiką, kad jis nejustų nerimo ir streso?

Nerimauti yra normalu ir nereiktų to bijoti. Svarbu vaikui leisti savo nerimu dalintis - apie tai kalbėti, klausti, svarbu nuoširdžiai domėtis vaiko vidiniu pasauliu, nuoširdžiai stengtis jį suprasti ir skatinti išsipasakoti.

Mažesni vaikai savo nerimą išžaidžia, todėl galite su vaiku žaisti „mokyklom“, skaityti pasakas ar kurti istorijas apie mokyklą, santykius, pokyčius.

Be žaidimo, taip pat svarbu su vaiku kalbėti, kas bus kitaip mokantis tiesiogiai. Jei žinote, galite papasakoti apie mokykloje galiosiančią tvarką, klausti vaiko, kaip jis jaučiasi dėl mokymosi būdo pasikeitimo. Jei jūsų vaikas praeitais mokslo metais ėjo į 1 klasę, reiktų turėti omenyje, kad pasikeitimas iš nuotolinio mokymosi į tiesioginį gali sukelti adaptacijos sunkumų.

Neretai priešmokyklinukams išeinant į mokyklą yra kalbama apie adaptaciją mokykloje, tačiau lygiai tokia pat adaptacija vyksta ir pereinant prie tiesioginio mokymosi būdo. Kai vaikas patirs, kad mokykla yra saugi vieta būti, susipažins su tvarka ir šioji tvarka taps eiline kasdienybės dalimi - adaptacijos procesas pasibaigs. Paprastai adaptacija trunka nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių.

Galbūt, kad sumažėtų vaiko nerimas, prieš naujus mokslo metus reikėtų pasikartoti ir tam tikras žinias?

Tiek tėvų, tiek pedagogų, tiek ir ugdymo filosofijų požiūris į mokymąsi atostogų metu yra skirtingas. Vieni tėvai duoda vaikams užduotėlių ir atostogų metu, kiti leidžia vaikams poilsiauti. Nėra vienareikšmio atsakymo, kaip daryti yra geriau. Svarbiausia vaiko neperspausti, leisti jam pailsėti, o viena kita užduotėlė neturėtų pakenkti. Svarbu nepamiršti, kad mokslo metų pradžia paprastai yra skirta pripratimui prie mokyklos, žinių pasikartojimui.

Tikriausiai ir tėvų požiūris į mokyklą yra labai svarbus, kad vaikas būtų nuteiktas pozityviai, jog nauji mokslo metai yra teigiamas dalykas, kad vaikas norėtų grįžti į mokyklą, o ne atvirkščiai - jaustų įtampą?

Ne be reikalo dažnai girdime pasakymą „laimingi tėvai - laimingi vaikai“. Mes, žmonės, socialios būtybės. Bendraujame ne tik verbaliai. Vaikai tikrai jaučia tėvų emocijas, net ir tada, kai tėvai jų vaikams neišsako. Jei tėvai negatyviai nusiteikę mokyklos ar mokytojos atžvilgiu, jie tikrai tai ištransliuos vaikui - balso tonu, kūno kalba, neatsargiu komentaru ir pan. Todėl svarbu ir tėvams emociškai pasiruošti paleisti vaiką į mokyklą, išrinkti tokią mokyklą, kuria galėtų pasitikėti.