Artėjant mokslo metams, specialistų žinia tėvams: nepamirškite apie tai pasikalbėti

„Vaikui labai svarbus jausmas, jog jis turi savo tėvų palaikymą, šie yra jo užuovėja, kur visada bus išgirstas ir galės pasipasakoti. 

Jeigu vaikas jaučiasi saugus savo artimiausioje aplinkoje, daugelį kitų sunkumų išspręsti būna žymiai lengviau“, – sako „Affidea“ psichiatrė, psichoanalitinė psichoterapeutė Brigita Domarkaitė.

Pasak jos, mokslo metų pradžia yra puikus metas stiprinti ir gilinti ryšį su vaikais, jiems priminti, kad yra reikalingi ir branginami, geri tokie, kokie yra.

„Nesąmoningi ir sąmoningi tėvų lūkesčiai, nukreipti į vaiką, yra dažna jų uždarumo, užsisklendimo priežastis. 

Vaikas vengs kalbėti apie savo nesėkmes ir problemas, jeigu manys, kad taip nuvils ir nuliūdins tėvus. 

Žinodamas, kad turi artimųjų palaikymą, jis drąsiau atsivers tuomet, kai prireiks pagalbos“, – sako psichiatrė.

Nenoras į mokyklą – svarbus signalas

Pasak gydytojos, artėjant mokslo metams tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko elgesį. Jei šis teigia, kad nenori į mokyklą ar jei jo elgesys išduoda stresą ir nerimą, reikėtų pasikalbėti ir suprasti to priežastis.

„Vaikams kylančios problemos priklauso nuo amžiaus tarpsnio. Pradinėse klasėse vaikai dažniau nerimauja dėl galimų sunkumų mokantis, savo rezultatų lyginant su kitais vaikais. 

Labai svarbu, kad tėvai domėtųsi, kurtų ryšį su vaiku, o ne kategoriškai reikalautų gero pažangumo“, – sako ji.

Tuo metu paauglystėje didžiausią reikšmę įgyja bendraamžiai, todėl sunkių išgyvenimų priežastimi dažniau tampa atstūmimo, nepritapimo jausmas.

„Kurti atviresnį santykį su paaugliu sudėtinga, nes jo brendimo užduotis – palaipsniui auginti savo savarankiškumą ir individualumą. 

Tačiau jei tėvai kantrūs, ieško progos nors trumpai pasikalbėti apie paauglio / paauglės gyvenimo aktualijas, tai padės išlaikyti ryšį ir suprasti, kaip jam sekasi, ar nėra reikalinga pagalba“, – sako psichiatrė.

Svarbu laiku suteikta pagalba

Paaiškėjus, jog vaikas susiduria su sunkumais, B. Domarkaitė pataria drauge ieškoti jų sprendimo būdų.

„Jei vaikas pasipasakojo apie savo sunkumus, neskubėkite priekaištauti ar juo labiau bausti: verčiau parodykite, kad vertinate atvirumą ir norite padėti išspręsti problemą. Tai paskatins vaiką kreiptis ir kitą kartą“, – sako ji.

Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovo Audriaus Kikučio, siekiant padėti šeimoms ir bendruomenėms spręsti bendraamžių smurto problemas, buvo sukurtas „Neapykantai STOP“ draudimas, veikiantis tiek kaip pagalba, tiek kaip prevencija.

„Per kelerius metus, kai teikiame šią paslaugą, jau yra buvę atvejų, kai vaikams patiriantiems psichologinį bendraamžių smurtą, padėjome gauti psichologinę pagalbą. Vis dėlto efektyviausia kova su patyčiomis vyktų tuo atveju, jeigu vaikus drausti imtų didesni kolektyvai, tokie kaip mokyklos ar vaikų užimtumo centrai. 

Tai būtų ne tik labai aiškus įsipareigojimas netoleruoti patyčių: žinojimas, jog netinkamo elgesio atveju bus reaguojama, į procesą įsijungs psichologai ar teisininkai, veiktų kaip prevencija“, – pabrėžia jis.

B. Domarkaitė savo ruožtu taip pat priduria, kad ištikus sudėtingai situacijai, vaikui kritiškai svarbi tėvų parama ir dėmesys.

„Vaikui svarbu jausti, kad tėvai juo džiaugiasi ir didžiuojasi. Tad santykiai, kuriami tarp tėvų ir vaikų turėtų būti grįsti vaiko bręstančios asmenybės pažinimu, o ne vaiko vertinimu pagal jo pažangumą ir sėkmingus rezultatus“, – primena ji.