Atrado šiurpius senovinius pėdsakus: valgė moteris ir vaikus

„Mes negalime tiksliai nustatyti, kodėl šie individai buvo pasirinkti, bet rinkinys – keturios suaugusios moterys ir du nesubrendę individai – yra pernelyg specifinis, kad būtų atsitiktinis“, – teigia biologinis antropologas iš Bordo universiteto Prancūzijoje ir pagrindinis tyrimo autorius Quentinas Cosnefroy.

Mokslininkai pirmiausia surinko kaulus ir identifikavo, kad šis didelis fragmentų rinkinys apėmė mažiausiai šešis neandertaliečius. 

Remiantis genetine analize, mokslininkai nustatė, kad keturi neandertaliečiai buvo suaugusios moterys arba paauglės, o du – berniukai, ir kad moterys nebuvo tarpusavyje susijusios. 

Neandertaliečių moterų kaulai taip pat parodė, kad jos buvo žemesnės ir lengvesnės nei vidutinė neandertaliečių moteris.

Visi šie įrodymai derėjo su ankstesniu izotopų tyrimu, kuris parodė, kad visi Goyet kanibalizuotieji neandertaliečiai gimė visiškai kitame regione nei mirė – bet jų mityba buvo panaši. 

Izotopai yra elementų, randamų aplinkoje ir vandenyje, variacijos, kurios patenka į kaulus ir dantis. Tai leidžia tyrėjams nustatyti, kur gyveno senovės žmonės ar gyvūnai, nes skirtingose vietose yra skirtingi izotopų požymiai.

Iš Goyet neandertaliečių kaulų surinkti įrodymai, pasak tyrėjų, patvirtina „egzokanibalizmą“ – vienos grupės kanibalizmą kitos grupės atžvilgiu.

„Mažiausiai tai rodo, kad silpnesni vienos ar kelių grupių nariai iš vieno kaimyninio regiono buvo sąmoningai pasirinkti“, – rašoma tyrime, ir nurodoma, kad kanibalai galėjo siekti specialiai sumažinti konkurencinės grupės reprodukcinį potencialą.

„Šie individai galėjo būti iš skirtingų populiacijų, o tai reiškia, kad kanibalizmas Goyet galėjo būti susijęs su keliais įvykiais, į kuriuos buvo įtrauktos skirtingos grupės“, – sako Q. Cosnefroy. Arba jie galėjo priklausyti tai pačiai grupei ir buvo nužudyti per vieną įvykį.

Tačiau šiuo metu neaišku, ar kanibalai buvo neandertaliečiai, ar ankstyvieji Homo sapiens, kurie greičiausiai gyveno šioje teritorijoje tuo pačiu metu kaip neandertaliečiai.

Tačiau mokslininkai teigia, kad kanibalizmas tarp ankstyvųjų H. sapiens paprastai siejamas su laidojimo ritualais, o išlikimo kanibalizmo pavyzdžių rasta neandertaliečių gyvenvietėse Prancūzijoje ir Kroatijoje. 

Tai reiškia, kad Goyet kaulai yra „iki šiol įtikinamiausias įrodymas, kad vėlyvojo pleistoceno neandertaliečių populiacijos tarpusavyje konkuravo“.

Neandertaliečiai, kurių kaulai buvo rasti Goyet urve, buvo vieni iš paskutiniųjų neandertaliečių Europoje tuo metu, kai H. sapiens pradėjo skverbtis į jų teritoriją.

Anksčiau izoliuota neandertaliečių grupė, susidūrusi su kita neandertaliečių grupe, galėjo sukelti mirtiną įtampą tarp grupių, teigia mokslininkai – ypač jei jos laikė viena kitą priešais.

Mokslininkai padarė išvadą, kad neandertaliečių kultūrinės įvairovės, biologinio nuosmukio ir H. sapiens atvykimo į Šiaurės Europą laikotarpiu kanibalizuotų neandertaliečių moterų ir vaikų likimas greičiausiai buvo nelaiminga išorės žmonių netinkamo elgesio pasekmė.

Kaip žiauriai nužudyti neandertaliečiai atsidūrė Goyet urve, vis dar tiriama.

„Perkelti gyvus žmones yra daug lengviau nei transportuoti lavonus ar kūno dalis, – sako Q. Cosnefory, tačiau Goyet neandertaliečių rasta daugiausia kojų kaulų. – Tai leidžia manyti, kad šie individai buvo atgabenti gyvi, nužudyti netoli Goyet urvo, o kanibalizuojanti grupė paliko urve tik pasirinktas kūno dalis.“

Parengta pagal „Live Science“.