Atsiimti pensiją ar kaupti toliau: ką pataria „ChatGPT“?

Tačiau ar tikrai dirbtinis intelektas gali patarti, kaip elgtis su savo sukauptu turtu? Apie tai, kaip vertinti „ChatGPT“ patarimus ir ko nepraleisti priimant finansinius sprendimus, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Paklaustas, ką daryti atsivėrus reformos „langui“, „ChatGPT“ pradeda nuo klausimo, ar žmogui reikia pinigų dabar. Jeigu gyventojas turi neatidėliotinų poreikių – pavyzdžiui, netikėtai padidėjusių sveikatos išlaidų, vartojimo paskolų su didelėmis palūkanomis ar planuoja svarbų pirkimą, tuomet DI pasiūlo galimybę išmoką atsiimti anksčiau.

Kita vertus, jei žmogus turi stabilias pajamas, neskuba ir nori užsitikrinti didesnę pensiją ateityje, „ChatGPT“ neretai rekomenduoja pensijos neatsiimti, remdamasis tuo, kad palaukus ilgiau išmokos gali išaugti.

Žiūrėti kritiškai

L. Načajienė pabrėžia, kad į visus patarimus reikėtų žiūrėti kritiškai.

„Dirbtinis intelektas gali užduoti gerus klausimus, bet jis nežino jūsų finansinės istorijos, įsipareigojimų, nesupranta šeimos situacijos ar sveikatos būklės.

Jis nemato jūsų tikrųjų pajamų, negali suvokti ateities planų, neturi prieigos prie jūsų kredito istorijos ar finansinių tikslų ir negali įvertinti, kaip pokyčiai darbo rinkoje ar ekonomikoje paveiks jūsų asmeninę situaciją.

DI vertina tik duomenis, kuriuos pats jam pateikiate, o jie dažnai būna neišsamūs. Todėl remiantis vien jo pasiūlymais priimti sprendimą dėl pensijos būtų pernelyg rizikinga“, – teigia ekspertė.

Anot jos, naudojantis „ChatGPT“ verta jo paprašyti remtis patikimais šaltiniais ir pateikti nuorodas į išnašas. Dar geresnė praktika – naudoti tokius DI įrankius, pavyzdžiui, „Perplexity“, kurie sukurti rasti tikslią informaciją internete.

Nurodo, kurią pensijos išmoką rinktis

Toliau „ChatGPT“ analizuoja II pakopos pensijų fondus ir pateikia kelias galimybes: vienkartinė išmoka (jei suma nedidelė) arba pensijų anuitetas, kurį administruoja „Sodra“.

„ChatGPT“ savo patarime taip pat akcentuoja, kad sprendimas priklauso nuo „norimo lygio tarp lankstumo ir garantijos“ – vienkartinė išmoka suteikia daugiau laisvės, o anuitetas užtikrina stabilias mėnesines pajamas visą likusį gyvenimą.

„Tokie patarimai nei pakankami, nei itin aiškūs – dirbtinis intelektas tarsi analizuoja, ką būtų galima padaryti su pensijų fonde sukaupta suma, tačiau nepateikia visų variantų ar nutyli svarbias sąlygas dėl galimų išmokų.

Pavyzdžiui, kalbant apie pensijos atsiėmimą, užsidarius reformos „langui“ visa suma galės būti išmokėta ne visiems, be to, daliai atsiimančiųjų bus taikomas ir 3 proc. mokestis „Sodrai“, – sako L. Načajienė.

Atsižvelgia į mokesčius

„ChatGPT“ taip pat nurodo, kad II pakopos mokesčiai priklauso nuo pensijos išmokos tipo, žmogaus amžiaus ir sukauptos sumos.

Pavyzdžiui, sulaukus pensinio amžiaus vienkartinės išmokos paprastai yra neapmokestinamos, tačiau egzistuoja ir išimtys.

„Tokia informacija nėra tiksli. Reformos „langas“ suteiks galimybę atsiimti savo įmokas ir investicinį prieaugį, tačiau tam gali tekti grąžinti dalį lėšų „Sodrai“, t.y. lėšas pervestas iš „Sodros“ ir valstybės.

Be to, egzistuoja ir lankstesnių būdų pasiimti dalį sukaupto turto, tačiau jų sąlygos skiriasi, todėl svarbu įvertinti, kokią finansinę įtaką jie turės jūsų būsimai pensijai.

Remtis vien tik „ChatGPT“ pateikta informacija yra per rizikinga, todėl būtinai tikrinkite faktus oficialiuose šaltiniuose, o geriausia – pasikonsultuokite su specialistu“, – pasakoja L. Načajienė.

Akcentuoja sveikatos būklę

„ChatGPT“ taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos problemos, genetika ar numatoma trumpesnė gyvenimo trukmė gali būti argumentas atsiimti pensiją anksčiau.

„Čia „ChatGPT“ iš esmės neklysta. Visa sukaupta suma be jokių mokesčių gali būti išmokėta anksčiau tik tuo atveju, jei žmogui nustatytas 70–100 proc. darbingumo netekimas, sunki liga (pagal SAM ligų sąrašą) ar paliatyvios pagalbos poreikis.

Tai galimybė, skirta labiau socialinei apsaugai, tačiau ji turėtų būti apsvarstyta remiantis specialistų įžvalgomis, o ne dirbtinio intelekto patarimais“, – pažymi ekspertė.

Sprendimą geriau priimti patiems

L. Načajienė akcentuoja, kad „ChatGPT“ gali būti gera priemonė užduoti sau tinkamus klausimus, išsiaiškinti sąvokas ar padėti įvertinti kelis galimus scenarijus, tačiau jo žodis neturi būti paskutinis.

„Dirbtinis intelektas yra puikus pagalbininkas, bet ne itin patikimas finansų patarėjas. Dar daugiau, jame veikia jūsų nuomonės atpažinimo ir patvirtinimo funkcija (angl. confirmation bias), o bet kokia informacija, kuria pasidalinate, tampa jo sistemos mokymosi dalis.

Todėl jokiu būdu nepatikėkite jam jautrių duomenų, tikrinkite jo pateikiamus „faktus“. Galiausiai, finansinius sprendimus priimkite tik pasitarę su finansų specialistais, įvertinę savo tikslus, rizikas ir kitas aplinkybes“, – teigia ekspertė.

Ji primena, kad pensijų sistema yra sukurta tam, kad padėtų išlaikyti pajamas senatvėje, o trumpalaikis malonumas šiandien dažnai reiškia mažesnį finansinį saugumą rytoj.

Todėl prieš atsiimdami savo lėšas būtinai įvertinkite visas galimas tokio sprendimo pasekmes.

„II pakopos fondų ilgalaikė grąža istoriškai siekia apie 7–9 proc. per metus, o tai dažnai viršija infliacijos lygį. Todėl, kuo ilgiau dalyvis kaupia, tuo didesnė tikimybė, kad sukauptas turtas augs greičiau nei kainos.

Ilgalaikis ir nuoseklus kaupimas pensijų fonduose išlieka vienu efektyviausių būdų užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę“, – pabrėžia L. Načajienė.

Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70–80 proc. buvusių pajamų.

Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo, todėl ir buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje – tokiu būdu šis skaičius gali išaugti iki 50–60 proc.

Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijų dydžio galima potencialiai užsitikrinti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose.