Automobiliu po Europą pasivažinėjęs klaipėdietis: Lietuvoje keliai blogiausi, maistas – vienas brangiausių

„Lietuvos pliusas – tik pigesni degalai. Daugiau pranašumų lyg ir nebeturime. Kainos tokios pačios, kaip ir labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse. Nakvynė viešbučiuose dažnu atveju net brangesnė. Jau nebekalbant apie Lenkiją, kur maistas pigesnis, viešbučiai pigesni, keliai geresni ir kuro kainos nedaug skiriasi. Deja, bet Lietuvoje keliai ir infrastruktūros keliautojams kokybė mūsų šalyje tikrai jau nebepatenkinama“, – apgailestavo klaipėdietis.

Planavo iš anksto

Jis papasakojo, kad kelionės planavimas susidėjo iš viešbučių užsisakymo bei bilietų į keltą, plukdantį per Lamanšo sąsiaurį, kitaip dar vadinamą Anglijos kanalu.

„Išvažiuodami kuro į baką prisipylėme Lietuvoje pravažiavę Kauną. Čia litras dyzelino kainavo 1,45 euro. Nesuklydome, nes Lenkijoje jis brangesnis: toje degalinėje, kurioje pildėmės baką litras dyzelino kainavo šiek tiek daugiau 1,57 euro.

Kažkada lietuviai juokdavosi iš Lenkijos kelių ir piktindavosi, kad kaimynai nesugeba sutvarkyti kelių infrastruktūros. Šiandien lenkai iš Lietuvos kelių nesijuokia, o piktinasi, kad negebame nutiesti šiuolaikiškos magistralės“, – savo pastebėjimais dalijosi vyriškis.

Nustebino Lenkijos keliai

Jis papasakojo, kad Lenkijoje puikūs keliai driekiasi nuo pat valstybinės sienos. Nutiesta nauja keturių eismo juostų automagistralė su postovio aikštelėmis ir jose įrengtais nemokamais tualetais su dušais. Dominykas teigė nusivylęs kai kurių keliautojų kultūra: „Apmaudu, kad ne visi keliautojai sugeba naudotis šiuolaikinės santechnikos patogumais. Todėl kai kur jau prišnerkšta, nenuleistas vanduo.“

Puikią jo nuotaiką važiuojant Lenkijos keliais apkartino eismas nukreiptas apylankomis ties Elku ir Lomža. Dėl to esą susidarė milžiniškos spūstys.

„Užtrukome apie 40 minučių. Tačiau išvažiavus į rekonstruotus ruožus nuotaika pasitaisė. Labai pagelbėjo navigacijos programėlė „Waze“, kuri savarankiškai parinko optimalų spūstį aplenkiantį maršrutą. Tiesa, nieko nepaaiškino. Todėl, kai ji liepė išsukti iš pagrindinio kelio, iš pradžių mėginome ginčytis su „nieko neišmanančia mašina“ ir jos nurodymų neklausėme. Bet neilgai. Įsitikinę, kad patekome į spūstį, atsiprašėme „geležies gabalo“ ir pasukome programėlės nurodytu maršrutu“, – juokėsi Dominykas.

Užbėgdamas už akių jis paaiškino, kad grįžtant į Lietuvą iš magistralės Lenkijoje išsukti teko tik vieną kartą ties ta pačia Lomža, Nes toje vietoje magistralės ruožas dar nebaigtas ir tenka važiuoti per miestą.

„Spūstyje sugaišome apie 25 minutes. Toliau grįžome į magistralę, o ja – į Lietuvą. Deja, čia mus pasitiko siauri, provėžuoti, išdaužyti keliai, nė iš tolo neprimenantys pravažiuotų Europos šalių greitkelių. Bet tai jau kita tema“, – apgailestavo klaipėdietis.

Greitkelis apmokestintas

Tiesa, važiuojant magistrale A2 „Wolnošč“ nuo Varšuvos Vokietijos link ir grįžtant tenka pristabdyti ir pačioje magistralėje įrengtuose kontrolės postuose susimokėti. Mokėti reikia tris kartus važiuojant į vieną pusę ir tiek pat grįžtant atgal. Iš viso – 42 eurus.

Degalai, pasakojo Dominykas, Lenkijoje kainuoja panašiai, kaip ir Lietuvoje – dyzelino litras kainuoja 6,49 zloto (apie 1,6 euro), benzino – 6,92 zloto (apie 1,7 euro).

Tačiau net ir degalinėse užkandžiai ir gėrimai, anot jo, kur kas pigesni nei Lietuvoje. „Vienoje degalinėje užsisakėme salotų, sriubos, arbatos, ledų, vandens. Už viską sumokėjome 13 eurų“, – kainas lygino vyriškis.

Nakvynė – kas 1000 km

Kadangi tuo maršrutu jis buvo važiavęs prieš keletą metų, tai apytikriai numatėme galimas nakvynės vietas – kas 1000 kilometrų. Pirmoji nakvynė Lenkijos Toržymo miestelyje dviem be pusryčių netoli sienos su Vokietija kainavo 39 eurus. Baimės dėl nekokybiškos paslaugos buvo nepagrįstos. Viešbutukas gal kažkiek ir nugyventas, tačiau švarus ir patogus. Tad sumokėta kaina buvo net ir per maža gautai kokybei, džiaugėsi Dominykas.

Antrąją dieną vyriškis buvo nusprendęs nuvažiuoti iki pat Lamanšo: per Vokietiją, Olandiją, Belgiją ir Prancūziją įveikė beveik 1200 km.

Keliai Vokietijoje nemokami. Tačiau kuro kainos degalinėse šalia autostrados daug kur viršija 2 eurus už litrą, pasakojo klaipėdietis.

„Tereikia nepatingėti pasukti iš pagrindinio kelio ir nuvažiuoti į bet kurio kaimo degalinę ir kuro kainos maloniai nustebina. Tiesa, jos ne tokios, kaip Lietuvoje, tačiau apie 20 proc. mažesnės nei autostrados degalinėse. Teko pildytis baką netoli Olandijos sienos. Čia dyzelino litras kainavo 1,75 euro, benzino – 1,84 euro, kai prie magistralės dyzelino litras kainavo 2,17 euro, o benzino – 2,35 euro. Tiesa, buvusioje Rytų Vokietijoje nenutolus nuo Lenkijos sienos degalai pigesni – dyzelinas kainuoja 1,95 euro, benzinas – 2,13 euro“, – kainas lygino Dominykas.

Brangi kava ir užkandžiai

Jis pridūrė, kad puikią Vakarų Europos greitkelių būklę ir galimybę jais važiuoti nemokamai „kompensuoja“ labai aukštos kainos pakelės kavinių ir degalinių kavinėse. Vidutinis puodelis balintos kavos kainuoja beveik 5 eurus, pakelis arbatos – 3,5 euro (ši, beje, pasak Dominyko, labai neskani). Karštas patiekalas – iš pusfabrikačių paruoštas „šnicelis“ su grybų padažu, kepintomis bulvytėmis ir pomidoro pusele bei salotos lapu – 15 eurų.

„Automagistralės danga buvusioje Rytų Vokietijoje mena ne tik „demokratinės“ respublikos, bet ir nacionalsocialistų laikus, kai pirmosios autostrados ne tik Europoje, bet ir pasaulyje buvo nutiestos naudojant gelžbetonio blokus. Tuomet tai buvo pažangu, tačiau jau XX a. pabaigoje padidėjus automobilių greičiams atrodydavo, lyg važiuotum geležinkeliu.

Važiuojant autobanu A2 ties Magdeburgu, kur ėjo Rytų ir Vakarų Vokietijos siena, juntamas dangos kokybės pasikeitimas. Vakarinėje dalyje nebelieka „jojimo“ pojūčio, automobilis ima riedėti lyg per stiklą. Padaugėja ir eismo juostų – po tris viena kryptimi. Tuo pačiu prasideda spūstys.

„Važiuodami aplinkkeliu aplink pramoninių Dortmundo – Eseno – Duisburgo „trimiestį“ matėme priešpriešinėje eismo juostoje degantį sunkvežimį. Dėl gaisro likvidavimo darbų eismas buvo sustabdytas visose trijose juostose. Spūstis tęsėsi apie 20 kilometrų. Į spūstį patekome ir Belgijoje ties Antverpenu. Joje slinkome apie 40 minučių“, – prisiminė Dominykas.

Kelių kokybė, pasak jo, Olandijoje ir Belgijoje dar geresnė nei Vokietijoje. Panašios kuro bei produktų degalinėse kainos.

Įkrovos stotelės elektromobiliams

Beveik visose degalinėse ir postovio aikštelėse yra įrengtos įkrovos nemokamos stotelės elektromobiliams. Atskros stotelės – „Tesla“ elektromobiliams. Ar paslaugos jose mokamos, vyriškis teigė nesidomėjęs.

Visose išvardintose šalyse už važiavimą magistralėmis mokėti nereikia. Tačiau degalai ir užkandžiai degalinėse labai brangūs. „Važiuodami pro Vokietiją ir Belgiją valgėme tris kartus ir už viską sumokėjome per 90 eurų. Vien salotų indelis Belgijos degalinėje kainavo 13 eurų“, – skaičiavo klaipėdietis.

Lankymasis tualetuose visose pravažiuotose šalyse apmokestintas. Praeidamas pro užkardą ir sumokėjęs gauni čekį, kurį gali panaudoti už degalus ar prekes degalinės parduotuvėje. Lenkijoje šis malonumas kainuoja 49 eurocentus, Vokietijoje – eurą, Belgijoje – 80 centų.

Nakvynė neapšviestoje tvirtovėje

Antroji nakvynės vieta – senoviškoje tvirtovėje įsikūrusiame Gravlino miestelyje prie pat keltų terminalo Diunkerke Prancūzijoje. Nakvynė dviem be pusryčių – 108 eurai. Tą savaitę miestelyje vyko kažkokia šventė, todėl už automobilio stovėjimą mokėti nereikėjo.

Anksti ryte atvažiavome į keltų terminalą.

„Kėlėmės jų laiku trečią valandą ryto. Labai nustebino, kad nei miestelyje, nei kelyje į terminalą neveikė nė vienas gatvių šviestuvas. Gal jie tuo metu taupo elektrą. Praėję patikrą bei pasų kontrolę įvažiavome į terminalo teritoriją. Bilietus buvome užsisakę iš anksto ir dar papildomai sumokėję keliasdešimt eurų už pirmenybę. Todėl į keltą įvažiavome ir iš jo išvažiavome pirmieji. Kelionė keltu į abi puses kainavo 279 eurus“, – prisiminė vyriškis.

Kelionė neprailgo

Kelionė keltu per sąsiaurį trunka apie dvi valandas. Tą laiką galima miegoti, galima apsipirkti bemuitėje parduotuvėje, galima užkandžiauti. Angliški pusryčiai kelte kainavo – per 12 svarų (13,92 euro). 1 svaras – 1,16 euro. Grįžtant į žemyną už tokią pačią kainą buvo patiekiama „fish and chips“ – kepta žuvis su bulvėmis ir žirneliais. Pasirinktas gėrimas įskaičiuotas į kainą.

„Nuplaukę į Angliją taip pat vaišinomės tikrais angliškais pusryčiais. Kur kas kokybiškesnis ir gausesnis patiekalas angliškoje smuklėje kainavo 9,45 svaro (10,96 euro)“, – kainas lygino Dominykas.

Kelionė Anglijos keliais

Keliai Anglijoje nemokami. Tiesa, važiuoti Londono aplinkkeliu tuneliu po Temze ir grįžtant atgal tiltu kainuoja po 2,5 svaro. Susimokėti galima internetu pravažiavus tiltą.

„Priminsiu, kad eismas Didžiojoje Britanijoje vyksta kairiąja puse. Kai pirmą kartą lankiausi Anglijoje tai sukėlė šoką. Ypač nesupratau, kaip važiuoti žiedinėse sankryžose. Antrą kartą atvykęs jaučiausi užtikrinčiau, tačiau negalėjau atsipalaiduoti nė sekundei – pasąmonės „autopilotas“ vis tiek veda į dešiniąją pusę. Tai ypač aktualu dviejų eismo juostų keliuose. Privalu nuolat mąstyti ir sekti savo veiksmus“, – patarė klaipėdietis.

Kuro kainos Anglijoje prie judrių magistralių esančiose degalinėse taip pat keliolika ar net keliasdešimt procentų aukštesnės nei nuošalesnėse gyvenvietėse. Jis pigesnis nei Vokietijoje, tačiau brangesnis nei Lietuvoje.
Kelionė automobiliu po Europą

Nustebino maisto kainos „Lidle“

Dominykas sakė, kad jam teko lankytis ir milžiniškame prekybos centre Oksforde (jis, beje, pačiame miesto centre). „Lietuviškiems prekybos gigantams reikėtų slėptis. Ne tik dėl dydžio, bet ir dėl asortimento gausos bei pasirinkimo galimybių. Čia galima rasti beveik visko, bet kokiam piniginės storiui. Jei Lietuvoje privalai rinktis iš to, ką siūlo prekybininkai, Anglijoje pats gali kurti savo stilių.

Pavyzdžiui, Lietuvoje tam tikrų modelių drabužių arba batų įprastose parduotuvėse nerandu, nes siūlomi man nepatinka. Anglijoje radau to, ko ieškojau Lietuvoje, pirmoje parduotuvėje. Kai kurių prekės ženklų parduotuvėse prekės kur kas pigesnės nei Lietuvoje.

Nustebino, kad angliškame „Lidle“ kai kurių produktų kainos žemesnės nei lietuviškose to paties prekybos tinklo parduotuvėse. Majonezas kainuoja 75 pensus, įvairių rūšių duona nekainuoja nė svaro, tuzinas kiaušinių – 2,5 svaro, saldumynų kainos taip pat žemesnės: 200 g pakelis saldainių „M&M‘s“ – 1,45 svaro (apie 1,65 euro).

Yra ir kitokių parduotuvių, kuriose prekės skiriasi ir kainos aukštesnės.

Užtat parkavimo mokesčiai miestų centruose milžiniški. Lankantis Oksforde už 5 valandas prekybos centro automobilių aikštelėje sumokėjome 18 svarų, kitą dieną už 5 valandas Kembridžo prekybos centro aikštelėje – 24 svarus. Priminsiu, kad abu „parkingai“ yra tų istorinių miestų senamiesčių centrinėse dalyse. Kitose, ne tokiose turistų lankomose vietovėse, už automobilių stovėjimą tenka mokėti po svarą už valandą“, – apie kainų skirtumus kalbėjo Dominykas.

Miestas be išmetamųjų dujų

Atgal į Lietuvą Dominykas su žmona keliavo jau su dukra.

„Grįždami į Lietuvą pirmą kartą nakvynei sustojome Gente Belgijoje. Nepaprastai gražus miestas. Viešbutis buvo pačiame miesto centre. Todėl nakvynė jame su pusryčiais trims asmenims kainavo per 230 eurų. Įvedus kelionės tikslą navigacijos programėlė iškart perspėjo, kad neturiu leidimo įvažiuoti į miesto centrą, kuris yra mažos emisijos zona.

Pasirodo, tuo leidimu reikia pasirūpinti prieš dvi savaites. Viską galima susitvarkyti internetu. Informaciją apie automobilį suvedėme dar būnant kelte, išsiuntėme automobilio registracijos pažymėjimą. Kadangi automobilis patenka į Euro5 kategoriją, bėdų neturėjome.

Palikome jį požeminėje aikštelėje centro prieigose ir viešbutį pasiekėme pėsčiomis. Kitą rytą išvažiuodami už 12 valandų stovėjimą požeminėje automobilių aikštelėje sumokėjome tik 8 eurus, nors kainoraštyje tie įvažiavimo vartais gąsdino 27 eurais už 11 valandų“, – prisiminė vyriškis.

Jis taip pat sakė, kad pačiame Gento centre dominuojanti transporto priemonė – dviratis. Automobilių beveik nėra. Tik specialiųjų tarnybų ir viešojo transporto. Dėl idealios gatvių dangos dviratininkai čia laksto didžiuliais greičiais. Jiems kelią duoda net tramvajai. Teko stebėti vaizdelį, kai viduryje tramvajaus bėgių dviračiu važiuojanti pagyvenusi ponia verčia tramvajų lėtai vilktis paskui ją.
Kelionė automobiliu po Europą

Nuliūdino Lietuvos keliai

„Jau minėjau pradžioje, kad grįžtant į Lietuva magistralės ruožas Lenkijoje ties Elku jau buvo atviras automobiliams. Todėl nuo pat Lomžos galima važiuoti moderniu ir nauju greitkeliu.

Dėl to grįžus į Lietuvą nuo pat pasienio vedantis siaurutis keliukas nuliūdino ir atrodė apgailėtinai. Vilties suteikė mobilizuota gausybė kelių tiesimo technikos, kuri pasitelkta nutiesti magistralės „Via Baltica“ nuo Skardupių iki Marijampolės ruožą. Tačiau kada galėsime važiuoti puikia magistrale iki pat sienos su Lenkija? Jei penktadienio 17 valandą visa kelių tiesimo technika ramiai stovi surikiuota saugojimo aikštelėse ir laukia pirmadienio?

Apibendrinus kelionėje patirtus įspūdžius su dideliu apgailestavimu tenka konstatuoti, kad Lietuvos naudai tegalima priskirti pigesnį kurą. Daugiau pranašumų lyg ir nebeturime. Kainos tokios pačios, kaip ir labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse. Nakvynė viešbučiuose dažnu atveju net brangesnė. Jau nebekalbant apie Lenkiją, kur maistas pigesnis, viešbučiai pigesni, keliai geresni ir kuro kainos nedaug skiriasi. Deja, bet Lietuvoje keliai ir infrastruktūros keliautojams kokybė mūsų šalyje tikrai jau nebepatenkinama.

Jaučiu, kad po to, ką pasakiau, galiu susilaukti įvairių epitetų, apibūdinimų ir kaltinimų. Tačiau, manau, kad verta pasakyti, kad karalius yra nuogas. Ir Lietuvai, kad ir kaip ją mylėtume, yra dar kur pasitempti įvairiose srityse“, – sakė Dominykas.