„Be spalvų: depresija“. „Noriu užmigti ir neatsikelti. Nebenoriu gyventi“ – pirmieji įspėjamieji depresijos signalai

Geštalto psichoterapijos konsultantė, socialinė darbuotoja, muzikantė Dailė Docienė pirmoje projekto „Be spalvų: depresija“ laidoje dalijasi apie depresiją ir ja sergančių žmonių gyvenimą, pagrindinius simptomus, depresijos rūšis, pagalbą sau ir kitam įveikiant šią ligą bei papaskoja savo asmeninę patirtį išgyvenant pogimdyvinę depresiją.

„Depresija labai universali liga. Ja gali susirgti tiek moterys, tiek ir vyrai, suaugę, vaikai, paaugliai ar pagyvenę žmonės. Depresija serga įvairių profesijų žmonės ir tai nėra išsigalvojimas – tai yra liga.“ – pabrėžia Dalia.

Laidos pašnekovė pasakoja, jog ši liga labai sunki ir reikalaujanti gydymo, sumažinanti ne tik gyvenimo kokybę, džiaugsmą, bet ir atimanti gyvenimo spalvas.

„Galvojant apie šią ligą, prisiminiau ir jūsų projekto pavadinimą – „Be spalvų“. Ji iš tikrųjų gyvenimą paverčia bespalviu.“ – dalijasi laidos pašnekovė.

Pagrindiniai depresijos simptomai yra ženklus gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas, apatija, energijos trūkumas, apetito svyravimai, miego sutrikimas.

Vieną iš pagrindinių simptomų ir jos praktikoje dažniausiai pasitaikančių momentų Dailė įvardija gyvenimo prasmės ir noro gyventi praradimą. Ji primena, kad šią ligą gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras.

Dauguma psichoterapeutų padeda, konsultuoja ir siūlo kreiptis medicininės pagalbos, nes ši liga išsekina fiziškai. Reikia rasti resursų ir jėgų ją įveikti.

„Man visada norisi kalbėti ne apie pačią ligą, o apie žmogų, apie tai, kaip jis išgyvena depresiją. Depresija gali kilti iš kažkokios išorinės situacijos ir tęstis iki tol, kol tęsis ta situacija arba jos išgyvenimas.

Kitos depresijos formos gali atsirasti dėl biocheminių organizmo pokyčių, hormonų sutrikimų arba kaip fizinės, emocinės ligos lydintis simptomas.

Šią ligą galiu įvardinti kaip metaforą, kurią pateikiu savo darbinėje praktikoje. Galime įsivaizduoti indą, kurį turime savo viduje. Jis pildosi įvairiomis traumatinėmis patirtimis, sunkiais, neišgyventais jausmais.

Ir tas indas kaupiasi iki tol, kol vieną dieną kyla kažkokia stresinė ar kritinė situacija. Tuomet jis tiesiog prislegia mus.“- pasakoja Dailė.

Niekada nesirgus šia liga tikrai sunku suprasti, ką išgyvena depresija sergantis žmogus. Kaip teigia laidos pašnekovė, tai tamsos jausmas, kur nieko nesinori ir nėra jėgų bei valios.

Tiesiog klampynė, kurioje sunku būti ir pačiam žmogui, ir šalia esančiam.

Žmogus, sergantis depresija, tarytum netenka įgimto instinkto saugoti savo gyvybę ir gyventi. Todėl dažnai kyla mintys apie savižudybę.

Kreiptis į specialistus Dailė pataria jau tuomet, kai jaučiate, jog nieko nenorite, sunkiai prisiverčiate ką nors daryti, jaučiate kaltę, nepilnavertiškumą.

Depresija sergant galime skirstyti gyvenimą iki jos, ir ja susirgus. Dažnai tai, kas teikė džiaugsmą anksčiau, ką veikėte ir dirbote iki ligos buvo svarbu ir prasminga, susirgus gali neteikti jokių emocijų, jokio noro tęsti darbus ar veiklas, kelti nerimą, nusivylimą, apatiją.

Kitas svarbus aspektas – gebėjimas apie tai kalbėti. Depresija sergantis žmogus labai sunkiai kalba apie savo jausmus ir išgyvenimus, nenori to daryti.

Taip pat labai svarbu įsivertinti, ar ta būsena, kurią išgyvenate yra dar pakeliama, ar galima su ja išbūti. Jeigu būsenos yra nebepakeliamos – būtina kreiptis pas specialistus ir padėti sau, nes ši liga išgydoma ir nuo jos pasveikstama.

Viena iš depresijos rūšių – pogimdyvinė depresija, apie kurią dabar nemažai kalbama. Ši depresija pasireiškia moterims, pagimdžiusioms vaikelį. Dažniausiai ji pasireiškia 3 savaičių laikotarpyje po gimdymo, bet susergama ir vėliau.

„Ši depresija panaši į įprastą depresijos formą, tik moterys tampa verksmingesnės, jautresnės, išgyvenamas labai stiprus kaltės jausmas, kad negalės pasirūpinti kūdikiu.

Taip pat sutrinka apetitas, miegas, atsiranda panika, nerimas. Pogimdyvinė depresija labai paveikia visą šeimą, labai svarbus palaikymas ir nukreipimas pas specialistus, pagalba moteriai.“ – jautriai pasakoja Dailė, kuri laidoje dalinasi ir savo asmenine patirtimi bei pogimdyvinės depresijos išgyvenimais.

„Buvo visiškas nenoras priimti tą būseną. Jaučiau didelį norą mirti...“ – pasakoja Dailė.

Kviečiame žiūrėti laidą, kurioje geštalto psichoterapijos konsultantė, socialinė darbuotoja Dailė Docienė pasakoja plačiau apie pačios išgyventą pogimdyvinę depresiją.

Laidoje ji dalijasi ir būdais kaip rūpintis savo emocine sveikata, norint išvengti šios ligos, o pamačius pirmuosius įspėjamuosius signalus savo artimųjų rate, pataria kreiptis pas specialistus.

Tai pirmoji projekto „Be spalvų: depresija“ laidų ciklo dalis. Projekto iniciatorė VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė, kurianti 6 laidų ciklą apie depresiją, ja sergančius, jų artimuosius, specialistus.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“, kuri suteikia jaunimui galimybių įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas savo krašte bei Klaipėdos miesto savivaldybės.

Projekto autorė – Fausta Tavoraitė

Organizatorius – VšĮ „Geras vardas“

Partneriai: Klaipėdos dramos teatras, „Vakarų Ekspresas“, „Klaipėda, Aš su tavim“, „Kitokie pasikalbėjimai“, „Holy Dragonfly“, „Domile“.

Draugai: Martynas Klimašauskas – „Marti Studio“ (grafinis dizainas), „ADLife“ kūrybos studija (filmavimas ir montažas), grimerė Gabrielė Monkevičiūtė.

 

Pagalbą galite rasti:

Plačiau apie depresijos ligą skaitykite - https://pagalbasau.lt/depresija/ 

Gaukite pagalbą - https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/ 

Atpažinkite savižudybės rizikos ženklus – https://tuesi.lt/ieskau-pagalbos-kitam/atpazink-savizudybes-rizikos-zenklus/

Pagalbos linijos – https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/

Atlikite depresijos testą - https://pagalbasau.lt/depresijos-testas/ 

BE SPALVŲ: depresija ir pogimdyvinė depresija

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder