„Bendrom jėgom padarytume gražų dalyką Rietavui“

Apie galimybę gauti Kultūros ministerijos paramą šiam sumanymui įgyvendinti plačiau diskutuota praėjusią savaitę vykusio Rietavo savivaldybės kolegijos posėdžio metu.

Kaip kalbėjo meras, idėją Rietave įrengti ekspoziciją žemaitukų veislės žirgams pasiūlė raitelis, fotografas, rašytojas ir keliautojas Gintaras Kaltenis bei kiti žemaitukų entuziastai.

Tam, žinoma, geriausia vieta būtų Rietavo žirgynas. Siekiant išsaugoti Rietavo istoriją ir pagyvinti žirgyno veiklą čia suplanuota įrengti nedidelį traukos centrą, kuriame būtų laukiami tiek vaikai, tiek suaugusieji – ekspozicinę salę „Žemaitukų šlovė“.

Kaip pasakojo vicemerė Kristina Krasauskienė, visai neseniai žirgyne buvo įrengtos naujos arklidės, liko neišnaudota 57 kvadratinių metrų ploto sandėliavimo patalpa, sutvarkyta tik iš išorės. O vidus liko netvarkytas ir šiuo metu nenaudojamas.

Nutarta, kad būtent ši erdvė būtų tinkamiausia minėtai ekspozicijai. Kodėl norima pristatyti būtent žemaitukus? Vicemerė priminė, kad ši žirgų veislė yra viena seniausių Europoje, žinoma jau nuo VI–VII amžiaus.

Žemaitukai nuo seno gerbti visoje Lietuvoje, o ypač susiję su Rietavo istorija, mat Rietavo kunigaikštis Irenėjus Oginskis ir jo sūnūs Bogdanas bei Mykolas daug prisidėjo, kad žemaitukų veislė išliktų.

I. Oginskis pirmasis Rietave pradėjo rengti žemaitukų žirgų parodas, gal dėl to šie žirgai vadinti žemaitukais rietaviečiais. Vėliau oficialiuose dokumentuose rusų kalba buvo rašoma – Rietavo arklys.

1891 m. įsteigtas žemaitukų žirgynas – B. Oginskio įkurtame Girėnų palivarke buvo laikomi 23 žemaitukai.

Tęsiant tradicijas iki šių dienų Rietave vykstančių Mykolinių metu rengiamas žirgų konkūras, taip pat inicijavus jau minėtam G. Kalteniui nebe pirmus metus bandoma išsiaiškinti, kas stipresni – džinsai ar žemaitukai.

Žirgyne kasmet rengiami dailininkų ir fotografų plenerai, kurių metu piešiami ir fotografuojami žirgai. Jų dalyvių sukurti darbai taip pat rastų vietą naujojoje ekspozicijų salėje.

Pasak K. Krasauskienės, salei įrengti ketinama prašyti per 100 tūkst. eurų paramos, dar 36 proc. lėšų turėtų prisidėti pati Savivaldybė. Patalpas planuojama apšiltinti iš vidaus, įrengti vidaus apdailą, ant stogo – saulės baterijas.

Sutvarkius erdvę, bus ieškoma eksponatų. Dalį jų, kaip kalbėjo meras A. Černeckis, yra pažadėję žirgų entuziastai, rengę žygius žemaitukais iki Juodosios jūros vadinamuoju Vytauto Didžiojo keliu, vėliau ta pati grupė jojo iš Vilniaus į Krokuvą Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės keliu.

2012 metais žygeivis Vaidotas Digaitis žemaitukais apjojo Baltijos jūrą, aplankydamas 8 šalis (Rusiją, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją ir Latviją).

Pasak mero, žygeiviai yra pažadėję ekspozicijai šias keliones menančių eksponatų.

Kolegijos nariai sakė pritariantys sumanymui, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad neužteks įrengti ekspoziciją, reikės apsirūpinti, jog vyktų veikla, būtų vedamos ekskursijos, organizuojamos edukacijos. Ar bus kas tuo užsiima?

Meras kalbėjo, kad žirgynas kartu su Savivaldybe ieškos būdų, kaip pagyvinti veiklą. Esą vilčių teikia žirgyne pradėjusi dirbti nauja trenerė. Be to, netrūksta žirgų entuziastų, kurie žada visokeriopą paramą ir skatina įgyvendinti šį sumanymą.