Biudžetininkams - skalsesnis duonos kąsnis

(1)

Nuo šių metų pradžios pasikeitė biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, padidėjo minimalios, taip pat ir maksimalios koeficientų ribos, padaugėjo darbuotojų skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai vidutiniškai didės 7 procentais. Pokyčiai palies apie 47 tūkstančius dirbančiųjų. Neliks nuskriausti ir šių įstaigų vadovai.

Biudžetinių šalies įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas nuo 2024-ųjų pasikeitė tęsiant viešojo sektoriaus reformą.

Atnaujintą Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus Seimas priėmė praėjusių metų gruodžio viduryje.

Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 71 Seimo narys, prieš pasisakė vienas parlamentaras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dėl konkrečios darbo apmokėjimo tvarkos kiekvienoje įstaigoje nuo šiol turi būti tariamasi su darbuotojų atstovais.

"Esminis pokytis bus, kai įstaigų vadovams ir kolektyvams pavyks susitarti dėl gerų darbo apmokėjimo sistemų.

Reikia matuoti darbuotojų rezultatus ir įvertinti tuos, kurie padaro darbą geriau.

Gera darbo apmokėjimo sistema didina darbuotojų teisingumo atlyginimu jausmą, motyvuoja geriau atlikti savo pareigas, o tai didina viešųjų paslaugų kokybę visiems piliečiams", - neabejoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Taikomos išimtys

Pareiginės algos koeficientai nuo šiol perskaičiuojami atsižvelgiant į Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį - 1785,4 euro.

Biudžetinių įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas - „grindys“ ir „lubos“.

Kitiems įstaigų darbuotojams - tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio - 3,98.

Pastarajai nuostatai taikoma išimtis, kai pareigybė yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.

Konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai diferencijuoti pagal kriterijus. Tokius, kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas.

Ir jie turi būti numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais.

Prireiks dešimčių milijonų

Biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos rėžiai iki reformos svyravo nuo 1693 eurų iki 3069 eurų.

Po reformos rėžiai bus nuo 2303 eurų iki 7106 eurų.

Konkretų pareiginės algos dydį nustatys savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagal pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijus (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus).

Taip pat įstaigų darbuotojams didėja minimalieji pareiginės algos koeficientai.

Siekiama, jog nuo šių metų sausio 1 d., minimalią mėnesinę algą (MMA) nustačius 924 eurus, o pareiginės algos bazinį dydį - 1785,40 euro, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA.

Taip nuo šių metų pradžios biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didės 7 procentais.

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų ir palies apie 47 tūkstančių darbuotojų.

Minimalių koeficientų didinimui valstybės biudžete skirta 38,6 mln. eurų.

Palyginti su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) - 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) - 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) - 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) - 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo - 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcio centro ir kt.) - 610 eurų.

Kintamoji dalis galės likti kaip viena iš sudėtinių darbo užmokesčio dalių, jeigu tai bus sutarta darbo apmokėjimo sistemoje.

Taip pat kintamoji dalis liks kaip darbo užmokesčio sudėtinė dalis 2024-aisiais metais po vertinimo už 2023-iuosius metus.

Maksimalios priemokos už pavadavimą, papildomų užduočių atlikimą ar darbo krūvį viršijančią veiklą didės nuo 30 iki 80 procentų.

Bus galima skatinti

Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio nuomone, po priimtų sprendimų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema gerės iš esmės, taps konkurencingesnė ir teisingesnė.

„Numatomas ne tik atlyginimų didinimas, bet ir daugiau alternatyvių skatinimo priemonių, tokių kaip vienkartinė piniginė išmoka, papildomos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kitos“, - teigė J. Džiugelis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymi, kad nauji pokyčiai nustatys lankstesnį darbo užmokesčio reguliavimą ir suteiks įstaigų vadovams kartu su darbuotojų atstovais daugiau galimybių apsispręsti dėl darbo apmokėjimo sistemos.

Vadovas gali pasirinkti geriausius darbuotojus, išvengti netinkamų darbuotojų priėmimo, lengviau planuoti biudžetą ir išlaidas atlyginimams.

Manoma, jog, esant teisingai darbo apmokėjimo sistemai, įmonės darbuotojai jaučia didesnį pasitenkinimą darbu ir yra produktyvesni, darbo užmokestis atitinka darbuotojo kvalifikaciją, kompetencijas ir indėlį į organizacijos veiklos rezultatus.

Svarbu ir tai, kad darbuotojas aiškiai žino, ką jam daryti, jeigu nori gauti didesnį darbo užmokestį.

Palies ir pedagogus

Pedagogų darbo užmokesčio tvarka, palyginti su biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, įstatyme vis dar reglamentuota detaliau.

Priimtomis pataisomis sutarta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. - dar 10 proc.

Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarys 21 proc.

Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios padidės 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. - dar 10 proc.

Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarys 30 proc.

Tokiu pačiu dydžiu nutarta didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.

Pakeitimais nuspręsta padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas (netiesioginio darbo valandų skaičių), jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai.

Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.

Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarys nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių - nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų - nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų - nuo 759 iki 852 eurų.

Pareiginės algos didėtų daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Pedagogų atlyginimams padidinti šių metų valstybės biudžete yra numatyta 219 mln. eurų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder