Buvusioje Jūrų perkėloje griaunama slėptuvė

Susisiekti su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“), kuriai priklausė minėta slėptuvė ir yra jos turtas, generaliniu direktoriumi Vytautu Štumbergu „Vakarų ekspresui“ nepavyko. Informacijos neteikia ir Koncerno “Achemos grupė” atstovė žiniasklaidai Jolita Macelytė.

Kad buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje yra slėptuvė, žino daugelis uostamiesčio žurnalistų. Prieš daugelį metų jiems net buvo surengta ekskursija būtent į šią „Klasco“ jūrų perkėlos terminalo slėptuvę. Kai lankėmės joje, stebėjomės, kad jos būklė buvo tikrai gera.

Geros būklės

Apie šią slėptuvę dienraščiui vakar pasakojo žmogus, nenorėjęs viešinti pavardės. Jo manymu, tai viena geriausių Lietuvoje slėptuvių, bent jau Klaipėdoje jai lygių tikrai nebuvo

Joje dar yra net puikiai veikiantis elektros generatorius.

Slėptuvė buvo statoma sovietmečiu ir turėjo sulaikyti atominį smūgį. Buvusi labai galinga, ant viršaus - trys metrai betono. Statoma ji buvo kartu su perkėla. Kadangi perkėla buvo karinis objektas, slėptuvė buvo skirta personalui ir keleiviams, jeigu Klaipėda patirtų ginkluotą ataką.

Šiais laikais vienu metu netgi buvo planuojama rengti ekskursijas į ją kruizinių laivų turistams, kad šie sužinotų, kaip sovietai ruošėsi gintis.

Perkėlos slėptuvėj buvo gerai išsilaikęs ne tik elektros gamybos generatorius, ventiliacijos filtrai, gultai, medicininė patalpa, bet netgi visos sovietų laikų instrukcijos ir priemonės.

Kol buvo Jūrų perkėlos terminalas, slėptuvė buvo prižiūrima kaip civilinės saugos objektas, netgi buvo paskirti žmonės, atsakingi už jos techninę būklę. Ją ilgą laiką buvo galima laikyti veikiančia.

Žinoma, ji yra toliau nuo gyvenamųjų rajonų, žmonėms greitai pėsčiomis pasiekti ją sudėtinga, tačiau nesunkiai galima atvykti autotransportu.

Leidimas duotas

Kaip informavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, leidimas griauti slėptuvę AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ išduotas dar 2012 metais. Rašytinį pritarimą (leidimą) griauti statinį išdavė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir „Klasco“ pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Pagal pasirašytą sutartį Uosto direkcija įsipareigoja Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą. „Klasco“ iš savo pusės taip pat įsipareigojo įrengti reikiamą suprastruktūrą, aikšteles ir kt. Kadangi slėptuvė patenka į šios teritorijos plėtros ribas, todėl ją reikia nugriauti.

Uosto direkcija akcentuoja, kad šiai dienai statinys neatitinka nei saugumo, nei jokių kitų reikalavimų.

Akivaizdu, kad dėl karo Ukrainoje slėptuvių klausimas yra labai opus. Svarstoma keisti teisės aktus ir įpareigoti slėptuves įrengti naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose. Tai yra tikrai brangūs ir sudėtingi objektai, nepigiai kainuoja ir juos nugriauti.

Todėl „Klasco“ planai griauti slėptuvę būtent šiuo laikotarpiu yra labai netikėti.